Tunisas – tai magiška ir kontrastų kupina Šiaurės Afrikos šalis, kurioje harmoningai susipina tūkstantmetė istorija, egzotiška berberų bei arabų kultūra ir atpalaiduojantis poilsis prie žydros Viduržemio jūros. Tai kryptis, kuri vilioja toli gražu ne tik puraus balto smėlio paplūdimiais ar patogiais „viskas įskaičiuota“ viešbučiais, bet ir neatrasto pasaulio paslaptimis, kurios skatina tyrinėti. Nuo didingų romėnų laikų griuvėsių iki beribės, karščiu alsuojančios Sacharos dykumos, nuo mėlynai baltų idiliškų miestelių iki šurmuliuojančių, prieskoniais kvepiančių medinų – kiekvienas keliautojas čia atranda tai, kas priverčia širdį plakti greičiau. Planuojant atostogas šioje šalyje, neišvengiamai susiduriama su maloniu iššūkiu nuspręsti, kurias vietas būtina įtraukti į savo kelionės maršrutą, kad patirtis taptų visapusiška ir nepamirštama. Šis išsamus gidas padės jums susiplanuoti tobulas atostogas ir atskleis, kokie istoriniai bei gamtos lobiai slepiasi po kaitria Šiaurės Afrikos saule.
Kartagina: Antikos dvelksmas ir istorijos didybė
Neįmanoma apsilankyti Tunise ir neapžiūrėti legendinės Kartaginos. Tai vienas svarbiausių senovės pasaulio miestų, kadaise buvęs galingas Romos imperijos varžovas, valdęs didelę dalį Viduržemio jūros regiono. Nors po aršių Pūnų karų miestas buvo beveik visiškai sugriautas, vėliau romėnai jį atstatė savo stiliumi, todėl šiandien čia galima išvysti įspūdingus abiejų didžiųjų civilizacijų pėdsakus. Kartaginos archeologinė vietovė yra pelnytai įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir užima didelę, po atviru dangumi išsibarsčiusią teritoriją, kurioje galima klaidžioti valandomis, sugeriant praeities dvasią.
Lankantis Kartaginoje, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos išlikusius objektus:
- Antonino pirtys: Tai vienos didžiausių romėnų pirčių už pačios Romos ribų. Jų masyvūs griuvėsiai, esantys prie pat jūros kranto, leidžia nesunkiai įsivaizduoti, kokio neįtikėtino masto ir prabangos tai buvo statinys.
- Bursos kalva: Nuo šios kalvos atsiveria nuostabi, kvapą gniaužianti panorama į aplinkines apylinkes ir žėrinčią Tuniso įlanką. Čia taip pat įsikūręs Kartaginos nacionalinis muziejus, saugantis vertingiausius archeologinius radinius.
- Romėnų amfiteatras: Nors iki šių dienų išlikęs ne visas, jo kontūrai ir tribūnų likučiai liudija apie žiaurias gladiatorių kovas, kurios kadaise čia pritraukdavo dešimtis tūkstančių susijaudinusių žiūrovų.
El Džemo amfiteatras: Šiaurės Afrikos Koliziejus
Keliaujant toliau į šalies pietus, tiesiog privaloma sustoti prie vieno iš įspūdingiausių romėnų architektūros šedevrų visoje Afrikos žemyne – El Džemo amfiteatro. Tai trečias pagal dydį amfiteatras pasaulyje, savo didybe nusileidžiantis tik Romos Koliziejui ir Kapujos amfiteatrui Italijoje. Šis monumentalus, iš auksaspalvio akmens pastatytas statinys stebina savo nepriekaištinga išsilaikymo būkle. Keliautojai čia gali ne tik laisvai pasivaikščioti aukštai iškilusiomis išlikusiomis tribūnomis, bet ir nusileisti į tamsius požemius, kur kadaise, tvyrojant baimei ir adrenalinui, savo eilės išeiti į areną laukdavo gladiatoriai bei narvuose uždaryti plėšrūs žvėrys.
El Džemas ypač traukia istorijos mylėtojus ir kino gerbėjus, mat šios autentiškos sienos mena ne tik senovės laikus, bet ir Holivudo produkcijos kūrimą. Rekomenduojama šią išskirtinę vietą aplankyti anksti ryte arba vėliau po pietų. Tuomet saulės šviesa amfiteatro akmeninėms sienoms suteikia švelnų auksinį atspalvį – tai tobulas metas fotografijai ir ramiam pasivaikščiojimui, leidžiantis išvengti pačių didžiausių turistų srautų ir vidurdienio kaitros.
Sacharos dykuma ir jos neaprėpiamas grožis
Tunisas visiškai neatsiejamas nuo didžiausios pasaulio karštosios dykumos – Sacharos. Tai mistiška vieta, kurioje laikas tarsi sustoja, o kraštovaizdžiai dramatiškai keičiasi nuo begalinių pustomo smėlio kopų iki aštrių uolėtų kalnų ir netikėtai išnyrančių žaliuojančių oazių. Sachara keliautojams siūlo daugybę aktyvių ir pasyvių pramogų, todėl kiekvienas ras sau tinkamiausią būdą pažinti šį gamtos stebuklą ir pajusti tikrąją dykumos dvasią.
Duzas – Vartai į Sacharą
Nedidelis, smėlio apsuptas miestelis, vardu Duzas, dažnai ir pelnytai vadinamas vartais į Sacharą. Būtent iš čia prasideda daugelis įspūdingų ekskursijų į pačią dykumos širdį. Keliautojams siūloma pajodinėti kupranugariais lydimiems tradiciniais drabužiais vilkinčių vietinių beduinų, pajusti greitį išbandant pasivažinėjimą keturračiais ar galingais visureigiais per stačias, vėjo suformuotas kopas. Tačiau pati ypatingiausia patirtis – praleisti visą naktį specialiai įkurtoje dykumos stovykloje, toli nuo civilizacijos šviesų. Čia galima stebėti neįtikėtinai ryškų žvaigždėtą dangų, klausytis absoliučios tylos ir mėgautis tradicine berberų vakariene, gaminama tiesiai ant laužo.
Šebikos ir Tamerzos kalnų oazės
Klaidinga manyti, kad dykuma – tai vien tik nesibaigiantis smėlis. Netoli sienos su Alžyru esančios kalnų oazės, tokios kaip Šebika ir Tamerza, tiesiog gniaužia kvapą savo netikėtais kontrastais. Tarp išdžiūvusių, negailestingos saulės nualintų uolų tarpeklių staiga atsiveria krištolo skaidrumo kriokliai, vėsūs kalnų šaltiniai ir vešliai žaliuojančios datulių palmių giraitės. Pasivaikščiojimas šių oazių kalnų takais leidžia pamatyti visiškai kitokį, gaivų ir gyvybe pulsuojantį dykumos veidą, kuris ilgai išlieka atmintyje.
Mėlynai baltas stebuklas: Sidi Bou Saidas
Jei atostogų metu ieškote pačios romantiškiausios, estetiškiausios ir fotogeniškiausios vietos Tunise, tai neabejotinai yra Sidi Bou Saidas. Šis aukštai ant uolos viršūnės įsikūręs bohemiškas miestelis dažnai lyginamas su garsiąja Graikijos Santorinio sala, tačiau turi savo unikalų, arabišką prieskonį. Absoliučiai visas miestas yra nudažytas vos dviem spalvomis: akinančiai balta ir ryškiai dangiška mėlyna. Mėlynos medinės durys, masyvios langinės, išpuoštos sudėtingais tinkleliais ir arabiškais raštais, ryškūs rožiniai bei violetiniai bugenvilijų žiedai, svyrantys per sienas, ir fone plytintis Viduržemio jūros žydrumas kuria sunkiai žodžiais nupasakojamą, poetišką atmosferą.
Vaikštinėjant siauromis, akmenimis grįstomis Sidi Bou Saido gatvelėmis, tiesiog būtina stabtelėti ir užsukti į tradicines tunisietiškas kavines. Pati garsiausia iš jų – „Café des Nattes“, kurioje nuo seno rinkdavosi menininkai ir rašytojai. Čia sėdint ant kilimais klotų laiptų galima paragauti autentiškos, labai saldžios mėtų arbatos, paskanintos plūduriuojančiais kedro riešutais. Taip pat miestelyje gausu jaukių meno galerijų, amatininkų dirbtuvėlių ir suvenyrų parduotuvėlių, kuriose vietos meistrai siūlo įsigyti rankų darbo keramikinių indų, natūralios odos gaminių ar smulkių tradicinių papuošalų.
Kairuanas: Islamo kultūros ir kilimų sostinė
Kairuanas yra ketvirtas pagal šventumą islamo miestas pasaulyje, nusileidžiantis tik Mekai, Medinai ir Jeruzalei. Tai gilus dvasinis ir religinis Tuniso centras, turintis didingą istoriją ir išskirtinę, laiko nepaliestą architektūrą. Svarbiausias ir labiausiai lankomas miesto objektas – Didžioji Kairuano mečetė (dar žinoma kaip Okbos mečetė), kuri yra vienas seniausių, masiškiausių ir įspūdingiausių religinių pastatų visoje Šiaurės Afrikoje. Jos didžiulis, marmuru grįstas atviras kiemas, apsuptas šimtų kolonų, ir masyvus, tvirtovę primenantis minaretas palieka neišdildomą įspūdį net ir daug mačiusiems keliautojams.
Be religinės reikšmės, Kairuanas visoje šalyje ir už jos ribų garsėja kaip pagrindinis Tuniso kilimų audimo centras. Klaidžiojant klaidžiais miesto medinos, kuri taip pat saugoma UNESCO organizacijos, labirintais, galima pro atviras duris stebėti, kaip meistrės senoviniais metodais rankomis audžia itin sudėtingus, spalvingus raštus. Čia tiesiai iš gamintojų įsigytas šilkinis ar vilnonis kilimas gali tapti ne tik puikiu, namus puošiančiu atostogų prisiminimu, bet ir ilgalaike vertinga investicija. Po ilgo pasivaikščiojimo būtina atgauti jėgas paragaujant tradicinio Kairuano deserto – „Makroudh“. Tai vietoje gaminamas gardus saldumynas iš manų kruopų tešlos, tirštos datulių pastos ir gausiai aplietas saldžiu medaus sirupu.
Džerba: Legendų ir ramaus poilsio sala
Pietinėje Tuniso dalyje esanti Džerbos sala dar antikos laikais buvo vadinama „Lotofagų sala“, remiantis garsiąja Homero „Odisėja“. Šiandien tai itin populiarus ir keliautojų mėgstamas kurortas, siūlantis platų pramogų, kokybiškų viešbučių ir atpalaiduojančio poilsio asortimentą. Džerba akivaizdžiai išsiskiria iš žemyninės Tuniso dalies savo unikalia, šviesia architektūra – tradiciniais kubo formos baltais namais, vietinių vadinamais „houch“, ir daugybe mažų, baltų senovinių mečečių, išsibarsčiusių po visą salą.
Ką įdomaus nuveikti viešint Džerbos saloje?
- Apsilankyti El Gribos sinagogoje: Tai viena seniausių ir svarbiausių sinagogų visame pasaulyje, akivaizdžiai liudijanti apie ilgą, šimtmečius trunkančią ir taikią žydų bei musulmonų bendruomenių sambūvio istoriją šioje saloje. Jos interjeras ypač puošnus – sienos dekoruotos nuostabiomis mėlynomis ir geltonomis keraminėmis plytelėmis, o medinės detalės kruopščiai išraižytos.
- Pasivaikščioti Džerbahude (Djerbahood): Tai unikalus, po atviru dangumi esantis gatvės meno projektas Er Riadh kaimelyje. Čia talentingi menininkai iš viso pasaulio ant tradicinių senovinių pastatų sienų, durų ir arkų nutapė šimtus įspūdingų, spalvingų freskų, paverčiant kaimelį tikra meno galerija.
- Atsipalaiduoti paplūdimiuose: Salos pakrantės pasižymi itin smulkiu, šviesiu lyg miltai smėliu ir sekliu, patogiu įėjimu į šiltą jūrą. Dėl šių savybių Džerba yra laikoma viena idealiausių vietų ramioms atostogoms šeimoms su mažais vaikais.
Susas ir Monastyras: Kurortų spindesys ir autentika
Didžioji dalis keliautojų savo vasaros poilsiui pasirenka būtent šiuos du gyvybingus pakrantės miestus, kuriuose puikiai suderinta moderni turizmo infrastruktūra ir išlikusi istorinė autentika. Susas (Sousse) yra trečias pagal dydį Tuniso miestas, labiausiai garsėjantis labai dinamiška, UNESCO saugoma medina, kurią iš visų pusių apjuosia senovinės, masyvios gynybinės akmeninės sienos. Suso medinos viduje verda tikras, nenutrūkstantis arabiško turgaus (vadinamo souk) gyvenimas. Čia galima iki valios derėtis dėl kvapnių prieskonių, spalvingos tekstilės, odinės avalynės ir tradicinės keramikos. Šiame mieste taip pat verta aplankyti Ribatą – tvirtovės tipo vienuolyną, nuo kurio aukšto sargybos bokšto atsiveria neprilygstamas vaizdas į baltą miestą ir laivų pilną uostą.
Kiek piečiau esantis kaimyninis Monastyras siūlo kur kas ramesnį, solidesnį poilsį pajūryje. Jo pagrindinė vizitinė kortelė ir pasididžiavimas – didingas Monastyro Ribatas. Tai vienas geriausiai ir įspūdingiausiai išlikusių islamo gynybinių statinių visoje šalyje, kuriame dėl jo autentiškumo ne kartą buvo filmuojami garsūs istoriniai kino filmai. Monastyro širdyje taip pat stūkso modernus, bet nepaprastai įspūdingas pirmojo nepriklausomo Tuniso prezidento Habib Bourguiba mauzoliejus, iš tolo išsiskiriantis auksiniais ir žaliais kupolais bei rafinuota šviesaus marmuro apdaila.
Dažniausiai užduodami klausimai
Keliautojams, pirmą kartą planuojantiems savo vizitą į šią egzotišką Šiaurės Afrikos valstybę, dažnai kyla įvairių praktinių klausimų, padedančių geriau pasiruošti kelionei. Žemiau pateikiame atsakymus į pačius aktualiausius ir dažniausiai užduodamus klausimus.
Kada geriausia keliauti į Tunisą?
Aktyvusis turistinis sezonas Tunise paprastai prasideda gegužės mėnesį ir nenutrūkstamai tęsiasi iki pat spalio pabaigos. Jei norite mėgautis labai šilta jūra, gulinėti paplūdimyje ir degintis saulėje, geriausias laikas yra nuo birželio vidurio iki pat rugsėjo pabaigos. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais karštis gali būti itin alinantis. Jei jūsų pagrindinis atostogų tikslas yra aktyvios ekskursijos, Sacharos dykumos tyrinėjimas ir istorinių objektų lankymas, primygtinai rekomenduojama keliauti pavasarį (balandžio-gegužės mėnesiais) arba vėlyvą rudenį (spalio-lapkričio mėnesiais), kai oro temperatūra yra kur kas malonesnė, švelnesnė ir nevargina karštis.
Ar Tunise saugu atostogauti turistams?
Taip, bendrai paėmus, Tunisas yra saugi šalis atvykstantiems turistams. Pagrindinėse kurortinėse zonose, dideliuose viešbučių kompleksuose ir visose populiariose lankytinose vietose užtikrinamas labai aukštas saugumo lygis. Čia dažnai galima pamatyti patruliuojančią specialią turistinę policiją, kuri pasiruošusi padėti svečiams. Vis dėlto, kaip ir lankantis bet kurioje kitoje pasaulio šalyje, ypač perpildytuose turguose, viešajame transporte ar masinio susibūrimo vietose, keliautojams reikėtų atidžiai saugoti savo asmeninius daiktus, pinigines ir telefonus nuo kišenvagių.
Kokia vietinė valiuta naudojama Tunise ir ar galima laisvai atsiskaityti banko kortelėmis?
Oficiali šalies valiuta yra Tuniso dinaras (TND). Svarbu ir naudinga žinoti vieną griežtą taisyklę, kad Tuniso dinarus draudžiama išvežti už šalies ribų. Dėl šios priežasties atvykus valiutą keiskite tik tokiomis dalimis ir sumomis, kokių jums realiai prireiks artimiausiu metu, o nepanaudotą likutį prieš išvykdami būtinai iškeiskite atgal į eurus ar dolerius oro uoste (tam yra privaloma išsaugoti pirminio valiutos keitimo kvitą, kurį gausite keitykloje). Didesniuose viešbučiuose, geresniuose restoranuose ir dideliuose prekybos centruose galima be didesnių problemų atsiskaityti populiariausiomis banko kortelėmis, tačiau smulkiems pirkiniams turguose, arbatpinigiams ar perkant kavą mažose vietinėse kavinėse visuomet būtina turėti grynųjų pinigų smulkiomis kupiūromis.
Ką būtinai verta paragauti iš tradicinės vietinės virtuvės?
Tuniso virtuvė yra nepaprastai spalvinga, aromatinga ir gana aštri, nes joje susipina arabų, berberų, turkų bei prancūzų kulinarinės tradicijos. Būtinai paragaukite patiekalo pavadinimu „Brik“ – tai plonas, aliejuje gruzdintas traškus tešlos pyragėlis, dažniausiai įdarytas pusžaliu kiaušiniu, tunu ir smulkintomis petražolėmis. Pagrindinis ir svarbiausias tradicinis patiekalas yra garuose virtas kuskusas, dažniausiai patiekiamas su gausybe daržovių ir aviena, vištiena arba šviežia žuvimi. Taip pat labai verta išbandyti „Ojja“ – sotų, kiek aštrų pomidorų, česnakų ir paprikų troškinį, į kurį įmušami kiaušiniai ir pridedamos aštrios vietinės dešrelės (merguez). O visus šiuos patiekalus puikiai papildo ir skonį sustiprina populiariausias vietinis čili pipirų, česnako bei prieskonių pastos padažas, žinomas kaip harisa.
Vietinės kultūros ypatumai ir kasdieniai keliautojo iššūkiai
Keliaujant po šią svetingą šalį, labai svarbu ne tik žinoti pagrindinius lankytinus gamtos ar architektūros objektus, bet ir stengtis perprasti vietos kultūros, tradicijų bei elgesio niuansus. Tunisas, nors ir laikomas gana moderniu, liberaliu bei atviru užsienio turistams, vis dėlto istoriškai išlieka musulmoniška valstybė. Dėl šios priežasties elementari pagarba vietinėms tradicijoms užtikrins jums kur kas šiltesnį priėmimą ir leis parsivežti pačią geriausią patirtį.
Pirmiausia, verta paminėti rekomenduojamą aprangos kodą. Uždarose kurortų teritorijose, prie baseinų ir privačiuose paplūdimiuose turistai gali jaustis visiškai laisvai ir dėvėti įprastą vakarietišką, atvirą vasaros aprangą bei maudymosi kostiumėlius. Tačiau nusprendus savarankiškai ar su grupe vykti į ekskursijas, lankant senovines medinas, religinius objektus ar tiesiog pasivaikščiojant mažesniuose miesteliuose bei kaimeliuose, labai rekomenduojama rengtis kiek kukliau. Patartina dengti pečius, iškirptes ir kelius. Ši rekomendacija ypač aktuali moterims, norinčioms išvengti nepageidaujamo ir įkyraus vietinių vyrų dėmesio, tačiau ir patiems vyrams kultūriškai patartina vengti vaikščioti viešose miesto gatvėse apnuoginta krūtine.
Derybų menas ir kultūra yra absoliučiai neatsiejama tunisiečių kasdienybės ir socialinio gyvenimo dalis. Apsipirkimas tradiciniuose, šurmuliuojančiuose turguose yra vertinamas kaip savotiškas socialinis žaidimas ir bendravimo forma. Pardavėjo iš pradžių garsiai pasakyta kaina turistui dažniausiai būna net kelis kartus didesnė nei reali norimo įsigyti daikto vertė. Nebijokite derėtis – darykite tai su plačia šypsena, humoro jausmu ir pagarba. Tai procesas, kuris daugeliui vietinių prekeivių teikia didžiulį džiaugsmą. Jei matote, kad derybos stringa ir nesutinkate su siūloma kaina, tiesiog mandagiai padėkokite ir neskubėdami eikite tolyn į kitą parduotuvę. Labai tikėtina, kad pardavėjas pergalvos savo poziciją ir netrukus jus pasivys, siūlydamas kur kas geresnę, kompromisinę kainą.
Viešasis susisiekimas šalyje yra gana neblogai išvystytas ir prieinamas kiekvienam. Tarp visų didžiųjų šalies miestų gana patogu, greita ir pigu keliauti vietiniais traukiniais arba patogiais tarpmiestiniais autobusais. Trumpiems atstumams, pavyzdžiui, važinėjant pačiuose kurortuose nuo viešbučio iki miesto centro, puikiai tinka ir yra labai populiarūs oficialūs geltonos spalvos taksi automobiliai. Prieš sėdant į tokį taksi, visada atidžiai įsitikinkite, kad vairuotojas nedelsiant įjungė taksometrą. Jei jis kategoriškai atsisako tai padaryti ir siūlo „susitarti“ dėl fiksuotos (dažniausiai gerokai padidintos) kainos, geriau padėkoti ir paieškoti kito, sąžiningesnio vairuotojo. Šalyje taip pat itin populiarios ir vadinamosios „louage“ – tai bendro naudojimo balti mikroautobusai su skirtingų spalvų juostomis, kuriais masiškai keliauja patys vietiniai gyventojai. Tai ypač greitas, pigus, nors kartais ir kiek chaotiškas keliavimo būdas, leidžiantis pajusti tikrą vietinį ritmą.
Galiausiai, praleidę šalyje šiek tiek daugiau laiko ir bendraudami su vietiniais gyventojais, neabejotinai pastebėsite jų natūralų, nesuvaidintą ir neįtikėtiną svetingumą bei norą bendrauti. Nors prancūzų ir arabų kalbos šalyje yra pagrindinės ir oficialios, visose turistinėse zonose, viešbučiuose bei turguose be didesnio vargo susikalbėsite ir tarptautinėmis kalbomis – angliškai, vokiškai ar rusiškai. Žmonės čia iš prigimties draugiški, smalsūs ir visada linkę padėti pasiklydusiam keliautojui. O jeigu išmoksite ir pasakysite bent kelis paprastus arabiškus žodžius, pavyzdžiui, „Aslema“ (sveiki) ar „Shukran“ (ačiū), tai tiesiogine to žodžio prasme atvers jums visas duris ir vietinių širdis, leisdamas patirti tikrąjį, autentišką ir gilų šios nepaprastos šalies grožį iš labai arti.
