Islandija – tai ne tiesiog dar viena kryptis atostogoms, tai visiškai kitas pasaulis, kuriame susiduria nesutramdoma ugnies ir ledo jėga. Ugnikalniai, didžiuliai ledynai, geizeriai, juodojo smėlio paplūdimiai ir begaliniai lavos laukai sukuria kraštovaizdį, kuris labiau primena mokslinės fantastikos filmą nei mūsų planetos vaizdus. Daugelis keliautojų svajoja nors kartą gyvenime aplankyti šią Šiaurės Atlanto vandenyno salą, tačiau dažnai susiduria su dvejomis pagrindinėmis dilemomis: kokius objektus įtraukti į maršrutą, kai laikas ribotas, ir kiek iš tiesų prireiks pinigų tokiai išvykai. Ši sala garsėja ne tik nepakartojama gamta, bet ir gana aukštomis kainomis. Visgi, tinkamai planuojant ir žinant vietines subtilybes, atostogos šioje ledo ir ugnies žemėje gali būti prieinamos ir nesukelti bankroto. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime svarbiausius lankytinus objektus bei realias išlaidas, su kuriomis susidursite planuodami savo svajonių išvyką.
Ką būtina pamatyti Islandijoje: lankytini objektai, gniaužiantys kvapą
Islandijos gamta yra tokia įvairi ir unikali, kad net ir praleidus čia mėnesį, vis dar atrastumėte naujų, neįtikėtinų vietų. Tačiau, jei jūsų atostogos trunka nuo kelių dienų iki savaitės, verta susitelkti į pačias įspūdingiausias vietas, kurios geriausiai atspindi salos dvasią.
Auksinis žiedas (Golden Circle) – klasika, kurios negalima praleisti
Tai pats populiariausias ir lengviausiai prieinamas turistinis maršrutas, prasidedantis netoli sostinės Reikjaviko. Jį sudaro trys pagrindiniai objektai, kuriuos galima aplankyti per vieną dieną. Tai puikus startas pradedantiesiems keliautojams, norintiems pajusti salos didybę.
- Thingvellir (Þingvellir) nacionalinis parkas: Tai vieta, kurioje susiduria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės. Galite tiesiogine to žodžio prasme vaikščioti tarp dviejų žemynų. Be to, čia 930 metais buvo įkurtas pirmasis pasaulyje parlamentas.
- Geysir geoterminė zona: Nors pats Didysis Geizeris šiuo metu yra neaktyvus, visai šalia esantis Strokkur geizeris iššauna verdančio vandens stulpą į 20-30 metrų aukštį kas 5-10 minučių. Tai nepakartojamas reginys, garantuojantis puikias nuotraukas.
- Gullfoss (Auksinis krioklys): Vienas galingiausių ir įspūdingiausių Islandijos krioklių. Ledyno tirpsmo vanduo didžiule jėga krinta į gilų kanjoną, o saulėtomis dienomis virš jo dažnai susidaro vaivorykštės.
Pietinė pakrantė ir juodojo smėlio paplūdimiai
Keliaujant Islandijos pietine dalimi, kraštovaizdis keičiasi sulig kiekvienu nuvažiuotu kilometru. Šis regionas garsėja daugybe ikoniškų gamtos paminklų.
- Seljalandsfoss ir Skógafoss kriokliai: Seljalandsfoss išsiskiria tuo, kad vasaros metu galite užeiti už paties krentančio vandens – tai suteikia unikalią perspektyvą. Tuo tarpu Skógafoss yra platus, galingas krioklys, kurio šone esančiais laiptais galima užlipti į patį viršų ir apžvelgti pakrantės lygumas.
- Reynisfjara juodojo smėlio paplūdimys: Netoli Vik miestelio esantis paplūdimys garsėja vulkaninės kilmės juodu smėliu, bazaltinėmis kolonomis ir iš vandenyno stūksančiomis uolomis. Svarbu prisiminti, kad šioje vietoje bangos yra itin pavojingos ir nenuspėjamos, todėl būtina laikytis saugaus atstumo nuo vandens.
Ledynų lagūna (Jökulsárlón) ir Deimantų paplūdimys
Keliaujant toliau į pietryčius, pasiekiama viena magiškiausių Islandijos vietų. Jökulsárlón ledynų lagūnoje plaukioja didžiuliai ledo luitai, atskilę nuo Vatnajökull ledyno. Šie luitai lėtai dreifuoja vandenyno link. Šalia esantis Deimantų paplūdimys (Diamond Beach) pavadinimą gavo dėl to, kad bangos išmeta ledo gabalus atgal į juodą smėlį, kur jie spindi saulės šviesoje tarytum milžiniški deimantai.
Geoterminiai baseinai: Žydrioji lagūna ir alternatyvos
Maudynės karštosiose versmėse po atviru dangumi yra neatsiejama islandiškos kultūros dalis. Žydrioji lagūna (Blue Lagoon) yra garsiausia ir labiausiai turistų lankoma vieta, žinoma dėl savo pieno mėlynumo vandens, turtingo silicio dioksido. Tačiau jei norite ramesnės atmosferos ir šiek tiek sutaupyti, verta pasidomėti alternatyvomis, tokiomis kaip Sky Lagoon Reikjavike arba Secret Lagoon netoli Auksinio žiedo maršruto.
Kiek kainuoja kelionė į Islandiją? Detali išlaidų apžvalga
Planuojant atostogas šalyje, kuri nuolat patenka į brangiausių pasaulio valstybių dešimtukus, biudžeto planavimas yra kritiškai svarbus. Išlaidos gali labai skirtis priklausomai nuo jūsų keliavimo stiliaus, sezono ir pomėgių. Pateikiame pagrindinių išlaidų kategorijų apžvalgą, kuri padės susidaryti realų vaizdą.
Skrydžiai ir automobilių nuoma
Skrydžių kainos į Keflaviko oro uostą labai priklauso nuo sezoniškumo ir to, prieš kiek laiko perkate bilietus. Skrendant iš Europos su pigių skrydžių bendrovėmis, bilietai į abi puses gali kainuoti nuo 100 iki 300 eurų. Vasaros sezono metu (nuo birželio iki rugpjūčio) skrydžiai visada bus brangesni.
Transportas vietoje yra esminis kelionės elementas. Islandijoje viešasis transportas už miestų ribų nėra gerai išvystytas, todėl automobilio nuoma yra geriausias būdas pamatyti šalį. Standartinio nedidelio automobilio nuoma parai kainuoja apie 50-80 eurų, tačiau jei planuojate sukti į kalnų kelius (F-kelius), jums bus privalomas 4×4 visureigis, kurio kaina gali siekti 100-200 eurų už parą. Prie šių išlaidų nepamirškite pridėti degalų kainos, kuri Islandijoje yra viena aukščiausių Europoje (apie 2,20-2,50 eurų už litrą), bei pilno draudimo, apsaugančio nuo žvyro ir pelenų pažeidimų.
Apgyvendinimas: nuo kempingų iki prabangių viešbučių
Apgyvendinimo išlaidos gali praryti didžiąją dalį jūsų biudžeto, ypač jei keliaujate vasarą, kai paklausa yra didžiausia.
- Kempingai ir furgonai (Campervans): Tai populiariausias būdas sutaupyti. Vieta kempinge vienam asmeniui kainuoja apie 15-25 eurus nakčiai. Furgono nuoma apjungia transporto ir nakvynės išlaidas, o kaina svyruoja nuo 100 iki 250 eurų parai.
- Svečių namai (Guesthouses) ir hosteliai: Paprastas kambarys su bendru vonios kambariu gali kainuoti nuo 70 iki 130 eurų nakčiai dviem asmenims. Lova bendrajame hostelio kambaryje – apie 35-60 eurų.
- Standartiniai viešbučiai: Jei ieškote privataus vonios kambario ir pusryčių, už naktį vidutiniškai teks sumokėti nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo lokacijos.
Maistas ir maitinimas: kaip nepermokėti
Kainos restoranuose gali šokiruoti net ir prie aukštų kainų pripratusius europiečius. Paprasti pietūs kavinėje, pavyzdžiui, mėsainis su bulvytėmis arba tradicinė islandiška mėsos sriuba, kainuos apie 20-30 eurų. Vakarienė geresniame restorane asmeniui prasideda nuo 50 eurų, neįskaičiuojant alkoholio, kuris čia yra itin brangus (bokalas alaus bare kainuoja apie 9-12 eurų).
Norintys sutaupyti, maistą turėtų pirkti prekybos centruose ir gamintis patys. Bónus ir Krónan yra pigiausi prekybos tinklai Islandijoje. Čia nusipirkę makaronų, padažų, duonos, sūrio ir dešrelių, maistui išleisite kur kas racionalesnę sumą. Legendinis islandiškas dešrainis (Pylsur) degalinėse ar specialiuose kioskuose kainuoja vos 4-5 eurus ir yra puikus greitas užkandis kelyje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie keliones į Islandiją
Keliautojams dažnai kyla specifinių klausimų, ruošiantis šiai ypatingai išvykai. Štai atsakymai į pačius populiariausius.
Kada geriausia vykti į Islandiją?
Nėra vieno teisingo atsakymo, viskas priklauso nuo to, ką norite patirti. Vasara (birželis-rugpjūtis) yra geriausias laikas dėl ilgų dienų (vidurnakčio saulės reiškinio), atidarytų visų kalnų kelių ir šiltesnio oro. Tai puikus metas žygiams. Žiema (lapkritis-vasaris) vilioja Šiaurės pašvaistėmis ir ledo urvų ekskursijomis, tačiau dienos trumpos, o orai gali būti atšiaurūs. Pavasaris ir ruduo yra pereinamieji laikotarpiai, siūlantys mažesnes kainas, mažiau turistų, tačiau nenuspėjamą orą.
Ar Islandijoje reikia grynųjų pinigų?
Islandija yra viena labiausiai pažengusių valstybių mokėjimų kortelėmis srityje. Kortele galite atsiskaityti absoliučiai visur – pradedant viešbučiais ir degalinėmis, baigiant viešaisiais tualetais ar dešrainių kiosku gūdžiame kaime. Oficiali valiuta yra Islandijos krona (ISK), tačiau turistams grynųjų pinigų prireikia itin retai, todėl keistis didelių sumų oro uoste nėra jokios būtinybės.
Kokius drabužius būtina įsidėti į lagaminą?
Islandijoje galioja posakis: „Jei tau nepatinka oras, palauk penkias minutes“. Oras čia gali keistis drastiškai, todėl svarbiausia taisyklė yra sluoksniavimas. Būtina turėti neperšlampamą ir neperpučiamą striukę bei kelnes. Taip pat reikalingi šilti apatiniai drabužiai (geriausiai merino vilnos), patogūs, drėgmei atsparūs žygio batai, kepurė ir pirštinės – net jei keliaujate vidurvasarį. Nepamirškite ir maudymosi kostiumėlio bei rankšluosčio, jei planuojate lankytis karštosiose versmėse.
Svarbiausi patarimai planuojantiems maršrutą automobiliu
Savarankiškas vairavimas Islandijoje suteikia maksimalią laisvę, tačiau reikalauja atsakingumo ir pasiruošimo. Šalies keliai, ypatingai už pagrindinio žiedinio kelio (Route 1) ribų, gali būti iššūkis nepatyrusiems vairuotojams. Žvyruoti kelio ruožai, siauri tiltai, kur pirmenybę turi pirmas privažiavęs, ir avys, laisvai klaidžiojančios šalia kelio – tai islandiškos vairavimo kasdienybės dalis.
Visuomet būtina sekti oficialią informaciją apie oro sąlygas ir kelių būklę. Orai čia gali lemti ne tik kelionės komfortą, bet ir saugumą. Stiprus vėjas gali atidaryti automobilio dureles ir jas sugadinti, o staigios pūgos žiemą gali visiškai užblokuoti kelius. Rekomenduojama savo išmaniuosiuose įrenginiuose turėti kelias esmines programėles: orų prognozėms skirtą įrankį bei eismo sąlygas atspindinčią sistemą. Prieš pradedant kiekvienos dienos maršrutą, privalu pasitikrinti, ar keliai, kuriais planuojate vykti, yra atviri ir saugūs.
Taip pat svarbu realistiškai planuoti atstumus. Žemėlapyje 100 kilometrų gali atrodyti kaip valandos kelias, tačiau dėl kalnuoto reljefo, vingių, neasfaltuotų atkarpų ir nuolatinių sustojimų pasigrožėti vaizdais, šis atstumas gali užtrukti dvigubai ar trigubai ilgiau. Neperkraukite savo dienos grafiko – palikite laiko netikėtiems atradimams, ramiems pasivaikščiojimams ir tiesiog mėgavimuisi laukine, nepažabota Islandijos gamta.
