Pirmąją peršalimo dieną vaistus reikėtų rinktis pagal pasireiškusius simptomus – slogą, gerklės skausmą, kosulį ar pakilusią temperatūrą. Tačiau vos pajutus pirmuosius negalavimo požymius ne visada būtina skubėti į vaistinę. Kartais savijautai palengvinti pakanka poilsio, skysčių ir paprastų namuose taikomų priemonių. Vis dėlto, jei simptomai stiprėja ir trukdo įprastai veiklai, tinkamai pasirinkti vaistai nuo peršalimo gali padėti pasijusti geriau. Svarbiausia žinoti, kurie preparatai iš tiesų reikalingi, kokių vaistų nereikėtų vartoti kartu ir kokių klaidų verta vengti.
Ką daryti pajutus pirmuosius peršalimo simptomus?
Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, svarbiausia leisti organizmui pailsėti, gerti pakankamai skysčių ir stebėti savo savijautą. Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui – iš pradžių gali imti perštėti gerklę, atsirasti čiaudulys, sloga ar nedidelis nuovargis. Vėliau gali prisidėti kosulys, galvos skausmas ar pakilti kūno temperatūra.
Jeigu simptomai lengvi, pirmąją dieną vaistų gali visai neprireikti. Sudirgusią gerklę gali nuraminti šilti gėrimai, o užgulusią nosį – fiziologinis ar jūros vandens tirpalas. Taip pat verta atsisakyti intensyvaus fizinio krūvio ir skirti daugiau laiko miegui. Tačiau jei gerklės ar galvos skausmas tampa stipresnis, pakyla temperatūra ir jaučiamas didelis diskomfortas, galima rinktis nereceptinius vaistus, skirtus konkretiems simptomams palengvinti.
Kokius vaistus nuo peršalimo rinktis pagal simptomus?
Vaistus nuo peršalimo geriausia rinktis pagal tai, kokie simptomai labiausiai vargina. Vieniems peršalimas prasideda gerklės skausmu, kitiems – stipria sloga, nosies užgulimu ar galvos skausmu.
Ką vartoti nuo gerklės skausmo?
Gerklės skausmui palengvinti galima rinktis čiulpiamąsias pastiles, purškalus ar skalavimo tirpalus. Kai kurių preparatų sudėtyje yra vietiškai veikiančių nuskausminamųjų ar uždegimą mažinančių medžiagų, kurios gali padėti sumažinti skausmą ryjant. Jei gerklę tik šiek tiek peršti, kartais pakanka šiltų gėrimų, medaus ar skalavimo šiltu sūriu vandeniu. Jeigu gerklės skausmas labai stiprus, sunku ryti, atsiranda aukšta temperatūra ar būklė blogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kokie vaistai padeda nuo slogos ir užgulusios nosies?
Sloguojant pirmiausia galima išbandyti fiziologinį arba jūros vandens tirpalą, kuris padeda sudrėkinti nosies gleivinę ir pašalinti susikaupusias išskyras. Jei nosis stipriai užgulta ir sunku kvėpuoti, trumpam gali padėti nosies purškalai ar lašai su ksilometazolinu. Šios veikliosios medžiagos mažina nosies gleivinės paburkimą ir palengvina kvėpavimą. Tačiau tokių preparatų negalima vartoti ilgiau, nei nurodyta instrukcijoje, dažniausiai ne ilgiau kaip 3-5 dienas, priklausomai nuo konkretaus vaisto. Vartojant juos per ilgai, nosies užgulimas gali atsinaujinti ar net sustiprėti. Be to, kai kuriomis ligomis sergantiems žmonėms šie vaistai gali netikti, todėl prieš vartojimą verta pasitarti su vaistininku.
Kada vartoti vaistus nuo temperatūros ir galvos skausmo?
Jeigu peršalus skauda galvą, raumenis ar pakyla temperatūra ir dėl to jaučiamas diskomfortas, gali padėti paracetamolis arba ibuprofenas. Tačiau ne visada būtina karščiavimą mažinti vaistais. Jeigu jaučiatės pakankamai gerai, dažnai pakanka ilsėtis ir gerti skysčių. O vartojant vaistus būtina laikytis pakuotės lapelyje nurodytų dozių ir patikrinti, ar tos pačios veikliosios medžiagos nėra kituose vartojamuose preparatuose.
Ką rinktis, jei peršalus prasidėjo kosulys?
Kosuliui skirtos priemonės pasirenkamos atsižvelgiant į jo pobūdį. Sausas kosulys dažniausiai būna dirginantis, be atsikosėjimo, o drėgnam kosuliui būdingas gleivių atkosėjimas. Esant varginančiam sausam kosuliui, tam tikrais atvejais gali būti vartojami kosulį slopinantys vaistai, o kai sunku atkosėti tirštas gleives – atsikosėjimą lengvinantys preparatai.
O kadangi peršalimo simptomai gali būti labai skirtingi, svarbu rinktis priemones pagal tai, kas labiausiai vargina. Įvairius vaistus ir priemones nuo peršalimo galite rasti Gintarinėje vaistinėje.
Kokių vaistų ir gydymo būdų vaistininkai nerekomenduoja?
Gydantis peršalimą svarbu ne tik pasirinkti tinkamus vaistus, bet ir žinoti, kokių klaidų vengti. Kartais norėdami kuo greičiau pasveikti žmonės persistengia. Taigi, ko nereikėtų daryti peršalus?
Antibiotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo. Peršalimą sukelia virusai, o antibiotikai veikia bakterijas, todėl įprasto peršalimo jie negydo. Todėl juos vartoti reikėtų tik gydytojui nustačius ar įtarus bakterinę infekciją, kuriai toks gydymas būtinas.
Kelių vaistų nuo peršalimo vartojimas vienu metu. Daugelio sudėtinių preparatų sudėtyje yra kelios veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, paracetamolis, nosies užgulimą mažinančios ar kitos simptomus lengvinančios medžiagos. Vartojant kelis panašius preparatus galima viršyti saugią paros dozę. Todėl prieš derinant vaistus būtina patikrinti jų sudėtį, o kilus abejonių pasitarti su vaistininku.
Per ilgas nosies purškalų vartojimas. Ksilometazolino turintys nosies purškalai gali greitai palengvinti kvėpavimą, tačiau jie skirti tik trumpalaikiam vartojimui. Naudojant juos ilgiau, nei rekomenduojama, gali išsivystyti vadinamasis medikamentinis rinitas – nosies užgulimas, atsirandantis dėl ilgalaikio šių purškalų naudojimo.
Vaistų vartojimas „profilaktiškai“. Jeigu peršalus vargina tik sloga, nebūtina vartoti sudėtinio preparato, kuriame yra ir temperatūrą mažinančių ar kosulį slopinančių medžiagų. Tokiu atveju organizmas gauna papildomų veikliųjų medžiagų, kurių tuo metu nereikia. Geriau rinktis konkrečiam simptomui skirtą priemonę ir vaistus vartoti tik tada, kai jie iš tiesų reikalingi.