Islandija – tai šalis, kurioje susilieja nesutramdoma gamtos jėga, atšiaurus klimatas ir neapsakomas kraštovaizdžio grožis. Planuojant kelionę į šią Šiaurės Atlanto vandenyno salą, dažnai apima dvejopi jausmai: begalinis nekantrumas pamatyti galingus krioklius bei ugnikalnius ir lengvas nerimas dėl nenuspėjamų oro sąlygų ar aukštų kainų. Ši valstybė, pelnytai vadinama ugnies ir ledo žeme, siūlo unikalią patirtį, kuri kardinaliai skiriasi nuo įprastų atostogų Pietų Europoje. Norint, kad viešnagė būtų sklandi, saugi ir kupina tik geriausių įspūdžių, būtina tinkamai pasiruošti iš anksto. Nuo tinkamiausio laiko pasirinkimo, maršruto planavimo iki lagamino turinio – kiekviena detalė čia turi didžiulę reikšmę. Keliaujant į šį izoliuotą pasaulio kampelį, improvizacija ne visada pasiteisina, todėl žinios ir išankstinis pasiruošimas taps jūsų geriausiais palydovais.
Tinkamiausio laiko pasirinkimas: nuo vidurnakčio saulės iki šiaurės pašvaisčių
Vienas pirmųjų klausimų, kylančių planuojant išvyką, yra susijęs su sezonu. Islandijoje nėra vieno objektyviai geriausio laiko atvykti – viskas priklauso nuo to, ką norite pamatyti, patirti ir kokiam biudžetui esate nusiteikę.
Vasara: ilgos dienos ir žaliuojanti gamta
Nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos trunka pagrindinis turistinis sezonas. Šiuo metu dienos yra itin ilgos, o birželio mėnesį galima stebėti unikalų reiškinį – vidurnakčio saulę, kai dangus išlieka šviesus beveik visą parą. Vasara yra idealus metas keliauti po visą salą, nes atsidaro net ir atokiausi kalnų keliai, ženklinami F raide, kurie žiemą būna visiškai nepravažiuojami ir uždaryti dėl sniego. Be to, vasarą temperatūra būna maloniausia, paprastai svyruojanti nuo 10 iki 15 laipsnių šilumos. Visgi, reikėtų nusiteikti didesniam turistų srautui prie pagrindinių objektų ir gerokai aukštesnėms apgyvendinimo bei automobilių nuomos kainoms. Nakvynes šiuo periodu rekomenduojama užsisakyti prieš pusmetį ar net anksčiau.
Žiema: ledo urvai ir stebuklingas dangus
Žiemos mėnesiai, trunkantys nuo lapkričio iki kovo, traukia tuos, kurie svajoja išvysti šiaurės pašvaistes, dar žinomas kaip Aurora Borealis. Nors dienos trumpos – viduržiemį šviesus paros metas te trunka vos keturias ar penkias valandas – žiema Islandijoje sukuria pasakišką ir rūsčią atmosferą. Šaltasis sezonas atveria išskirtines galimybes leistis į žygius po natūralius ledo urvus po Vatnajokull ledynu, kurie vasarą ištirpsta ir tampa nesaugūs. Temperatūra pajūrio regionuose retai nukrenta labai žemai ir paprastai laikosi apie nulį, tačiau stiprūs, gūsingi vėjai bei staigios pūgos gali greitai pakeisti bet kokius jūsų kelionės planus.
Kaip judėti saloje: automobilių nuoma ir vairavimo ypatumai
Norint patirti tikrąją Islandijos dvasią ir turėti laisvę sustoti ten, kur akys raibsta nuo grožio, automobilio nuoma yra neabejotinai pats geriausias sprendimas. Viešasis transportas už sostinės Reikjaviko ribų yra gana ribotas, retai kursuojantis ir visiškai nepritaikytas patogiam lankytinų objektų tyrinėjimui.
Renkantis automobilį, ypač svarbu įvertinti savo planuojamą maršrutą ir kelionės laiką:
- Standartinis automobilis (2WD): Puikiai tiks, jei planuojate keliauti tik pagrindiniu asfaltuotu Žiediniu keliu (Ring Road) ir lankyti populiariausias vietas pietinėje ar vakarinėje salos dalyje šiltojo sezono metu.
- Visureigis (4×4): Būtinas, jei ketinate išsukti į kalnų kelius (F-kelius), keliaujate žiemą arba planuojate lankyti atokesnius regionus, tokius kaip dramatiški Vakarų fjordai. Pagal Islandijos įstatymus, F-keliais galima ir leidžiama važiuoti tik su keturiais ratais varomomis transporto priemonėmis, o pažeidus šią taisyklę negalios joks draudimas.
Vairavimas Islandijoje reikalauja ypatingo atidumo ir nuolatinio situacijos vertinimo. Net ir vasarą oro sąlygos gali keistis kardinaliai – nuo šviesaus saulėto dangaus iki tiršto rūko, smėlio audros ar stipraus horizontalaus lietaus vos per kelias minutes. Taip pat verta atkreipti didžiulį dėmesį į gyvūnus keliuose, ypač avis. Vasarą jos laisvai ganosi be jokių tvorų ir dažnai netikėtai išbėga į važiuojamąją dalį. Žiemą ypač svarbu kiekvieną rytą prieš išvažiuojant tikrinti oficialias kelių eismo ir meteorologijos svetaines, nes keliai gali būti uždaryti dėl gilaus sniego ar pavojingos vėtros.
Maršruto perlai: lankytinos vietos, kurių negalima praleisti
Islandijos kraštovaizdis yra toks įvairus ir dinamiškas, kad per kelias dienas galima pamatyti didžiulius ledynus, aktyvius ugnikalnius, trykštančius geizerius ir neįprastus juodojo smėlio paplūdimius. Norint optimaliai suplanuoti atostogas, štai kelios pagrindinės kryptys, kurias būtina įtraukti į savo maršrutą.
Klasikinis Auksinis ratas (Golden Circle)
Tai populiariausias ir geriausiai pritaikytas maršrutas, ypač tinkamas tiems, kurie saloje vieši vos kelias dienas arba nenori toli nutolti nuo Reikjaviko. Jį sudaro trys pagrindiniai, istorinę ir geologinę prasmę turintys objektai:
- Tingveliaro (Thingvellir) nacionalinis parkas: Unikali vieta visame pasaulyje, kurioje plika akimi galima matyti, kaip susiduria ir skiriasi Šiaurės Amerikos bei Eurazijos tektoninės plokštės. Čia vikingai 930 metais įkūrė Altingą – pirmąjį pasaulyje parlamentą.
- Geizerių slėnis (Haukadalur): Nors garsusis Didysis geizeris (Geysir), nuo kurio kilo pats žodis, dabar išsiveržia retai, šalia esantis Strokkur geizeris džiugina lankytojus patikimai iššaudamas verdantį vandenį į 15–20 metrų aukštį kas kelias minutes.
- Gullfoss krioklys: Vienas galingiausių ir įspūdingiausių krioklių šalyje. Jo vandens kaskados dviem pakopomis krinta į gilų, siaurą kanjoną, sukeliančios didžiulį drėgmės debesį. Saulėtą dieną virš šio krioklio beveik visada spindi ryškios vaivorykštes.
Magiška Pietinė pakrantė ir ledynų lagūnos
Keliaujant Žiediniu keliu į pietus, gamtos stebuklai tiesiog keičia vienas kitą. Čia būtina sustoti prie Seljalandsfoss krioklio, kuris ypatingas tuo, kad lankytojai gali saugiai užeiti už krentančio vandens sienos. Kiek toliau laukia Skogafoss – masyvus, taisyklingos formos krioklys, šalia kurio prasideda kvapą gniaužiantys pėsčiųjų takai į kalnus. Tęsiant kelionę, pasiekiamas Reynisfjara juodojo vulkaninio smėlio paplūdimys, garsėjantis bazalto uolų kolonomis ir klastingomis, mirtinai pavojingomis bangomis, kurios ne kartą yra nusinešusios neatsargių turistų gyvybes.
Dar toliau į rytus laukia tikras perlas – Jokulsarlon ledynų lagūna. Tai magiška vieta, kur nuo Breidamerkurjokull ledyno atskilę melsvi ir balti ledkalniai lėtai plūduriuoja gilioje lagūnoje, kol pasiekia atvirą vandenyną. Vandenyno bangos šiuos ledo gabalus nupoliruoja ir išmeta atgal į juodą krantą, kuris dėl šios priežasties pelnytai vadinamas Deimantų paplūdimiu.
Praktiniai išgyvenimo patarimai: apranga ir biudžeto planavimas
Islandijos oras diktuoja savo griežtas taisykles, todėl žinomas skandinaviškas posakis, teigiantis, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga, čia galioja visu šimtu procentų. Sluoksniavimo principas yra absoliutus raktas į jūsų komfortą. Nepriklausomai nuo to, ar keliaujate liepos, ar gruodžio mėnesį, jums visada reikės tam tikrų bazinių elementų.
Būtiniausia apranga ir įranga:
- Termo apatiniai: Geriausia rinktis iš kokybiškos merino vilnos, kuri natūraliai reguliuoja kūno temperatūrą, šildo net ir sušlapusi bei neskleidžia nemalonaus kvapo po ilgos žygio dienos.
- Šiltas vidurinis sluoksnis: Tradicinis storas islandiškas vilnonis megztinis, vadinamas lopapeysa, arba modernus geros kokybės flisinis džemperis puikiai izoliuos šilumą.
- Išorinis apsauginis sluoksnis: Tiek striukė, tiek kelnės privalo būti visiškai atsparios vėjui ir vandeniui. Islandijoje dažnai lyja horizontaliai dėl stiprių vėjų, todėl skėčiai čia yra visiškai nenaudingi ir dažniausiai sulūžta per pirmąsias minutes. Džinsus palikite namuose – sušlapę jie ilgai džiūsta, tampa sunkūs ir traukia šaltį prie kūno.
- Avalynė: Aukšti, tvirti, neperšlampami žygio batai yra gyvybiškai svarbūs saugiai judant per grubius lavos laukus, slidžius akmenis ar sniegą.
Kalbant apie finansus, niekam ne paslaptis, kad Islandija yra viena brangiausių valstybių Europoje ir pasaulyje. Nakvynės, maitinimas kavinėse ar degalų kainos gali greitai ištuštinti neatsargaus keliautojo piniginę. Norint reikšmingai sutaupyti, rekomenduojama vengti maitinimosi restoranuose tris kartus per dieną. Maisto produktus pirkti vietiniuose pigesnių tinklų prekybos centruose, tokiuose kaip Bónus, Krónan ar Nettó, ir gamintis maistą svečių namų virtuvėlėse yra pats išmintingiausias sprendimas. Taip pat privalu turėti daugkartinę gertuvę – šaltas vanduo iš čiaupo Islandijoje yra vienas tyriausių, švariausių ir skaniausių planetoje, filtruojamas per natūralias lavos uolienas. Pirkti vandenį vienkartiniuose plastikiniuose buteliuose degalinėse yra visiškas pinigų švaistymas.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Ar keliaujant į Islandiją reikalinga viza ir pasas?
Lietuvos piliečiams, kaip ir kitiems Europos Sąjungos bei Šengeno erdvės valstybių piliečiams, viza keliaujant turizmo tikslais į Islandiją nėra reikalinga. Sienos kirtimui visiškai pakanka turėti galiojančią asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos Respublikos pasą.
Kokia valiuta atsiskaitoma šalyje ir ar būtina turėti grynųjų pinigų?
Oficiali šalies valiuta yra Islandijos krona (ISK). Visgi, valstybė yra viena labiausiai pažengusių pasaulyje elektroninių mokėjimų srityje. Banko kortele galite sumokėti absoliučiai visur – pradedant kaimo degalinėmis, baigiant mokamais viešaisiais tualetais ar smulkiais suvenyrais turgelyje. Grynųjų pinigų keistis dažniausiai nėra jokios būtinybės.
Kiek laiko rekomenduojama skirti pilnaverčiam salos apvažiavimui?
Jei jūsų tikslas yra apvažiuoti visą Islandiją garsiuoju Žiediniu keliu ir pamatyti skirtingus regionus be didelės skubos, tam reikėtų skirti bent 10–14 dienų. Trumpesnėms išvykoms (4–7 dienoms) geriausia nesiblaškyti ir susitelkti į vieną ar du regionus, pavyzdžiui, pietinę pakrantę kartu su Auksiniu ratu.
Ar saugu gerti vandenį bet kurioje salos vietoje?
Taip, šaltas vandentiekio vanduo yra visiškai saugus ir labai sveikas. Tačiau svarbu įsidėmėti vieną taisyklę: niekada negerkite ir nepildykite gertuvių šiltu vandeniu iš čiaupo. Karštas vanduo Islandijoje dažnai atiteka tiesiai iš geoterminių šaltinių, todėl jame yra sieros, suteikiančios specifinį virtų kiaušinių kvapą.
Kada palankiausias metas stebėti šiaurės pašvaistes ir ko tam reikia?
Šiaurės pašvaistes, arba auroras, galima pamatyti nuo rugsėjo vidurio iki balandžio pradžios. Sėkmingam stebėjimui reikia trijų sąlygų: pakankamai tamsaus dangaus, giedro oro (be storų debesų) ir atitinkamo saulės aktyvumo. Geriausia nuo miestų šviesų nutolti į kuo tamsesnes vietas.
Termalinių baseinų ir maudynių kultūra vietinių kasdienybėje
Neįmanoma pilnavertiškai pažinti Islandijos ir pajusti jos pulso nepasinėrus į unikalią geoterminių vandenų kultūrą. Žemės gelmėse nuolat verdanti ugnis šildo galybę natūralių šaltinių, kurie yra tankiai išsibarstę po visą šalies teritoriją. Nors dauguma atvykstančių turistų iškart pagalvoja apie pasauliniu mastu išreklamuotą Žydrąją lagūną (Blue Lagoon) su jos ryškiu, mineralų ir silicio prisotintu vandeniu, tai toli gražu nėra vienintelė ir tikrai ne pati autentiškiausia vieta maudynėms. Vietiniai gyventojai turi itin giliai įsišaknijusią tradiciją lankytis paprastuose viešuose baseinuose (vadinamuose sundlaug), kurie stūkso beveik kiekviename, net ir pačiame atokiausiame kalnų miestelyje.
Skirtingai nei prabangūs ir brangūs turistams skirti SPA centrai, municipaliniai viešieji baseinai yra kur kas prieinamesni finansiškai, o svarbiausia – jie atspindi tikrąją islandų bendruomenės dvasią ir socialinį gyvenimą. Čia žmonės susirenka anksti ryte prieš darbą ar vakarais po jo ne tik tam, kad atsipalaiduotų. Karštosiose voniose (hot pots) nuolat verda diskusijos: aptariami naujausi politikos įvykiai, vietos naujienos, sporto rezultatai ir netgi orų prognozės. Dažniausiai tokie kompleksai turi vieną didelį šildomą lauko baseiną, skirtą plaukimui, bei kelias mažesnes apvalias karštąsias vonias, kurių temperatūra gali svyruoti nuo malonių 38 iki iššūkį metančių 44 laipsnių pagal Celsijų.
Vienas svarbiausių aspektų, kurį privalo žinoti kiekvienas keliautojas, yra griežtos, kompromisų nepripažįstančios islandų higienos taisyklės. Prieš lipant į bet kokį viešąjį baseiną, privaloma kruopščiai nusiprausti duše visiškai nuogiems, be jokio maudymosi kostiumėlio. Dušinėse paprastai yra iškabintos aiškios anatominės schemos, griežtai nurodančios, kurias kūno vietas (plaukus, pažastis, pėdas ir intymias zonas) būtina nuplauti naudojant muilą. Šios taisyklės laikymasis yra esminis pagarbos vietos kultūrai ir bendruomenei ženklas. Islandijos baseinuose nenaudojami agresyvūs chemikalai, vanduo valomas švelniau, todėl pasikliaujama pačių lankytojų asmenine švara.
Be civilizuotų miestelių baseinų, kalnuose, žaliuojančiuose slėniuose ar greta vandenyno krantų galima rasti visiškai laukinių karštųjų versmių. Puikus to pavyzdys yra Reykjadalur terminė upė. Iki jos tenka žygiuoti pėsčiomis daugiau nei valandą vaizdingais kalnų takais, stebint aplink kylančius dūmų ir garų stulpus. Maudynės tokioje upėje, apsuptoje atšiaurios ir nepaliestos gamtos, ypač kai lauke kandžiojasi lengvas šaltukas ar sninga, tampa vienu iš labiausiai įsimintinų gyvenimo potyrių. Šiluma, raminamai sklindanti iš pačios žemės gelmių, sukuria neapsakomą kontrastą su šaltu šiaurietišku oru ir suteikia pavargusiam kūnui visišką, gilią ramybę.
