Italija – tai šalis, kuri kiekvieną vasarą pritraukia milijonus keliautojų iš viso pasaulio, ištroškusių šilumos, kultūros ir nepakartojamo maisto. Tačiau vis dažniau populiariausi kurortai, tokie kaip Amalfio pakrantė, Kaprio sala ar Činkve Tere (Cinque Terre) regionas, susiduria su milžiniškais turistų srautais, kurie gali aptemdyti net ir patį idiliškiausią atostogų vaizdą. Tikrasis itališkas žavesys, vietinių gyventojų ramybė ir nepaliesta gamta dažnai slepiasi ten, kur neužklysta didžiosios masės. Jei ieškote autentiškumo, norite pabėgti nuo šurmulio ir trokštate atrasti laukinius paplūdimius bei krištolo skaidrumo jūrą, verta pasukti iš pramintų takų. Tyrinėjant mažiau žinomus Italijos regionus, atsiveria visiškai kitoks šalies veidas – lėtas gyvenimo tempas, kurį italai vadina „il dolce far niente“ (saldus nieko neveikimas), svetingi vietiniai, tradicinėmis taisyklėmis besivadovaujančios šeimos tratorijos ir peizažai, gniaužiantys kvapą. Šią vasarą siūlome atrasti penkias išskirtines, dar masinio turizmo nesugadintas pakrančių vietas, kurios jūsų atostogas pavers nepamirštamomis.
Čilento pakrantė (Cilento) – Kampanijos regiono pasididžiavimas
Vos kelios dešimtys kilometrų į pietus nuo triukšmingosios Amalfio pakrantės prasideda Čilento (Cilento) nacionalinis parkas, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai vieta, kurioje laikas tarsi sustoja. Skirtingai nei šiauriau esantys kurortai, Čilentas stebina ilgais, balto smėlio ir smulkių akmenukų paplūdimiais, dramatiškomis uolomis bei paslėptomis įlankėlėmis, kurias galima pasiekti tik pėsčiomis arba valtimi.
Čia nerasite prabangių butikų ar masinių ekskursijų, tačiau būsite apdovanoti nepaliesta gamta ir išskirtiniu svetingumu. Vienas žaviausių miestelių – Santa Maria di Castellabate, siūlantis jaukias gatveles ir nuostabius saulėlydžius virš Tirėnų jūros. Taip pat verta aplankyti Ačiarolio (Acciaroli) kaimelį, kuris garsėja ne tik švariais paplūdimiais, bet ir ilgaamžiais gyventojais. Būtent šiame regione buvo pradėta tyrinėti garsioji Viduržemio jūros dieta. Norintiems daugiau aktyvumo, rekomenduojama išbandyti šias veiklas:
- Žygis pėsčiomis iki Baia degli Infreschi – vienos gražiausių ir labiausiai paslėptų įlankų visoje Italijoje.
- Apsilankymas senoviniuose graikų miesto Pestumo (Paestum) griuvėsiuose, esančiuose visai netoli pakrantės.
- Kelionė laivu tyrinėjant jūros urvus, esančius aplink Palinuro iškyšulį.
Konero rivjera (Riviera del Conero) – Markės regiono perlas
Adrijos jūros pakrantė Italijoje dažniausiai asocijuojasi su ilgais, plokščiais smėlio paplūdimiais, nusėtais galybe gultų ir skėčių. Tačiau Markės regione esanti Konero rivjera yra absoliuti išimtis. Čia didingas Konero kalnas (Monte Conero) stačiai neria į žydrus Adrijos vandenis, sukurdamas nuostabų baltų uolų, žalių miškų ir giliai mėlynos jūros kontrastą.
Ši vieta itin mėgstama pačių italų, tačiau tarptautiniams turistams ji vis dar lieka savotiška paslaptimi. Pagrindiniai rivjeros miesteliai yra Sirolo ir Numana. Sirolo, dažnai vadinamas „Adrijos jūros balkonu“, yra įsikūręs aukštai ant uolos ir siūlo įspūdingas panoramas bei romantiškas vakarienes siaurose senamiesčio gatvelėse. Numana pasitinka su šiek tiek platesniais paplūdimiais ir ramesne atmosfera. Norėdami patirti tikrąją Konero magiją, privalote aplankyti Spiaggia delle Due Sorelle (Dvejų seserų paplūdimį). Tai išskirtinė vieta, pasiekiama tik laivu arba labai sudėtingu kalnų taku, garsėjanti dviem įspūdingomis baltomis uolomis, iškylančiomis tiesiai iš vandens.
Maratėja (Maratea) – Bazilikatos paslaptis
Bazilikatos regionas dažniausiai garsėja Materos miestu, tačiau jis turi ir mažytę, vos 30 kilometrų besitęsiančią pakrantę prie Tirėnų jūros. Čia įsikūrusi Maratėja dažnai vadinama „Tirėnų jūros perlu“. Tai vienas dramatiškiausių Italijos pakrančių ruožų, kur kalnai susitinka su jūra, sukurdami gausybę stačių skardžių, gilių urvų ir juodo vulkaninio smėlio paplūdimių.
Maratėjos senamiestis, pasislėpęs aukštai kalnuose, kad senovėje apsisaugotų nuo piratų, dabar yra tikra ramybės oazė. Miestelis dar žinomas kaip 44 bažnyčių miestas, dėl daugybės čia esančių istorinių koplyčių ir šventyklų. Vis dėlto, ryškiausias Maratėjos simbolis – ant San Biagio kalno viršūnės stūksanti milžiniška Kristaus Atpirkėjo statula (Statua del Redentore), kuri savo dydžiu nusileidžia tik Rio de Žaneiro statulai. Nuo šio kalno atsiverianti panorama yra tiesiog neįkainojama. Pasileidus žemyn link jūros, jus pasitiks tokie paplūdimiai kaip Spiaggia Nera – tamsaus smėlio ir akmenukų ruožas, apsuptas sodrios žalumos ir uolų.
Gargano pusiasalis (Gargano) – Apulijos gamtos stebuklas
Jei į Italijos žemėlapį pažiūrėsite kaip į batą, Gargano pusiasalis yra jo „pentinas“. Tai visiškai kitokia Apulija (Puglia) nei ta, kurią matome nuotraukose su truliais ir alyvmedžių giraitėmis. Garganas yra laukinis, miškingas ir nepaprastai uolėtas. Jo centre stūkso tamsus, mistiškas Umbros miškas (Foresta Umbra), o pakrantėje driekiasi balti kalkakmenio skardžiai, atveriantys kelią į slaptus paplūdimius.
Viena įdomiausių vietų Gargano pakrantėje yra Viestės (Vieste) miestas, kuris išsiskiria tiesiog paplūdimyje stūksančiu Pizzomunno – didžiuliu balto akmens monolitu, apipintu romantiškomis vietinėmis legendomis. Kitas dėmesio vertas miestelis – Peškičis (Peschici), kurio balti namukai kybo tiesiai ant uolos krašto. Keliaujant šia pakrante, būtina atkreipti dėmesį į tradicinius „trabucchi“ – senuosius medinius žvejybos mechanizmus, pastatytus ant uolų virš vandens. Šiandien daugelis jų paversti autentiškais jūros gėrybių restoranais, kuriuose galima paragauti šviežiausios žuvies, stebint į bangas besileidžiančią saulę.
Čingaro gamtos rezervatas (Riserva dello Zingaro) – Laukinė Sicilija
Sicilija turi begalę nuostabių vietų, tačiau Čingaro gamtos rezervatas išsiskiria savo laukiniu ir nepaliestu grožiu. Tai pirmoji saugoma gamtos teritorija Sicilijoje, įkurta vietinių gyventojų, kurie protestavo prieš planuojamą tiesti pakrantės greitkelį, iniciatyva. Dėl to šiandien čia nėra jokių automobilių kelių – tik pėsčiųjų takai, besidriekiantys tarp Viduržemio jūros krūmynų, nykštukinių palmių ir stulbinančių uolų.
Rezervatas yra įsikūręs tarp vaizdingo Skopelo (Scopello) kaimelio ir populiaraus San Vito Lo Capo kurorto. Septynių kilometrų ilgio pakrantės takas veda per kelias nedideles, akmenuotas įlankėles (vadinamas „cala“), tokias kaip Cala dell’Uzzo ar Cala Capreria. Vanduo čia toks skaidrus ir žydras, kad atrodo, lyg plaukiotumėte milžiniškame baseine. Tai ideali vieta nardymo su kauke entuziastams. Nors vasaros mėnesiais čia gali būti gana karšta, ankstyvas rytas šiame rezervate padovanos jums absoliučią ramybę ir harmoniją su gamta.
Praktiniai patarimai keliaujantiems po Italijos pakrantes
Norint pilnavertiškai ištyrinėti šias neatrastas vietas, svarbu tinkamai pasiruošti kelionei. Skirtingai nei didžiuosiuose Italijos miestuose, infrastruktūra čia gali būti mažiau pritaikyta masiniam turizmui, o tai reikalauja šiek tiek daugiau planavimo, tačiau mainais gaunate autentišką patirtį.
- Transportas: Nors traukiniai Italijoje puikiai jungia didžiuosius miestus, norint pasiekti atokias įlankėles ir mažuosius kaimelius, geriausia išsinuomoti automobilį. Tai suteiks laisvę keliauti savo tempu. Tik turėkite omenyje, kad kalnų keliai gali būti siauri ir vingiuoti.
- Laikas: Pats geriausias metas lankyti šiuos regionus yra pavasario pabaiga (gegužė-birželis) ir ankstyvas ruduo (rugsėjis-spalis). Tuo metu jūra būna pakankamai šilta maudynėms, tačiau išvengsite rugpjūčio karščių ir italų atostogų sezono (Ferragosto), kai pakrantėse gerokai padaugėja vietinių poilsiautojų.
- Kalba: Mažesniuose kurortuose anglų kalba nėra labai paplitusi. Išmokę kelias pagrindines itališkas frazes, ne tik palengvinsite savo kelionę, bet ir pelnysite vietinių simpatijas bei gausite geresnį aptarnavimą.
- Pasiruošimas paplūdimiui: Kadangi daugelis šių laukinių paplūdimių yra uolėti arba akmenuoti, būtinai pasiimkite vandens batus, kad apsaugotumėte pėdas ir galėtumėte patogiai įbristi į jūrą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie atostogas Italijos pajūryje
Kada geriausia vykti į šiuos neatrastus kurortus?
Nors vasaros mėnesiai – liepa ir rugpjūtis – yra populiariausi dėl garantuoto karšto oro, tai taip pat ir pats brangiausias bei labiausiai perpildytas laikas, ypač kai rugpjūtį atostogauja patys italai. Rekomenduojama kelionę planuoti birželio arba rugsėjo mėnesiais. Vanduo šiuo metu jau arba dar šiltas, oras malonus tyrinėjimams, o kainos žymiai priimtinesnės. Be to, išvengsite spūsčių pakrančių keliuose ir restoranuose.
Ar būtina nuomotis automobilį keliaujant po šias vietas?
Daugumai šių regionų (ypač Čilento, Gargano ar Maratėjos pakrantėms) automobilis yra labai rekomenduojamas. Nors tarp didesnių miestelių kursuoja vietiniai autobusai ar traukiniai, jie dažnai važinėja retai ir pagal nelabai lankstų grafiką. Automobilis leis jums pasiekti paslėptus paplūdimius, laukinius gamtos rezervatus ir kalnų kaimelius, iki kurių viešasis transportas tiesiog nevažiuoja.
Ar šie regionai tinka atostogoms su mažais vaikais?
Tai priklauso nuo jūsų atostogų lūkesčių. Konero rivjeroje ir Gargano pusiasalyje (ypač aplink Viestės miestą) rasite smėlio paplūdimių su lėtai gilėjančiu dugnu, kurie idealiai tinka šeimoms su vaikais. Tačiau tokios vietos kaip Čingaro gamtos rezervatas ar Maratėjos uolos reikalauja nemažai vaikščiojimo pėsčiomis, dažnai nelygiais paviršiais, todėl atostogaujant su kūdikiais ar labai mažais vaikais, tai gali būti iššūkis.
Kokios kainos mažiau žinomuose Italijos kurortuose?
Lyginant su Amalfio pakrante, Venecija ar Portofino miesteliu, šie regionai yra gerokai draugiškesni piniginei. Apgyvendinimo ir maisto kainos restoranų menuose čia dažnai būna nuo 20% iki 40% mažesnės nei garsiuosiuose turistiniuose centruose. Galite mėgautis puikiais trijų patiekalų pietumis su vietiniu vynu labai priimtinomis kainomis, ypač jei rinksitės šeimos valdomas tratorijas, o ne pagrindinėse turistų gatvėse esančius restoranus.
Kaip pasiekti šiuos atokius regionus iš Lietuvos?
Geriausias būdas yra skristi į artimiausią didelį oro uostą ir ten išsinuomoti automobilį. Keliaujant į Čilento pakrantę ar Maratėją, patogiausia skristi į Neapolį. Gargano pusiasalis lengviausiai pasiekiamas iš Bario oro uosto. Konero rivjera įsikūrusi netoli Ankonos oro uosto, tačiau ją patogu pasiekti ir iš Bolonijos ar net Romos. O planuojantiems aplankyti Čingaro rezervatą, arčiausiai bus Palermo arba Trapanio oro uostai Sicilijoje.
Autentiškos Italijos virtuvės paslaptys pakrančių kaimeliuose
Atostogos Italijoje būtų visiškai neįsivaizduojamos be vietinės gastronomijos atradimų. Maistas čia yra kultūros, tradicijų ir netgi religijos dalis. Kiekvienas iš paminėtų regionų pasižymi unikaliais, per šimtmečius susiformavusiais patiekalais, kurie kardinaliai skiriasi nuo tų, kuriuos esame įpratę matyti standartiniuose itališkuose restoranuose užsienyje. Keliaujant pietų ir vidurio Italijos pakrantėmis, jūros gėrybės natūraliai užima pagrindinę vietą ant stalo, tačiau svarbiausia yra šviežumas ir ingredientų paprastumas.
Konero rivjeroje privalote paragauti moscioli – tai laukinės midijos, randamos tik šiame nedideliame Adrijos jūros ruože prie Portonovo uolų. Jas vietiniai ruošia su česnaku, alyvuogių aliejumi ir šviežiomis petražolėmis, o šis patiekalas saugomas regioninio paveldo. Persikėlus į Gargano pusiasalį Apulijoje, jus nustebins kaimiškas maisto stilius. Čia dominuoja orecchiette (ausyčių formos makaronai) su ropių viršūnėlėmis, vietinis alyvuogių aliejus ir burnoje tirpstantis caciocavallo sūris, gaminamas iš vietinių karvių pieno.
Čilento regione gaminama pati geriausia ir autentiškiausia buivolių pieno mocarela (Mozzarella di Bufala). Šis regionas taip didžiuojasi savo žemės ūkio produkcija, jog net paprasčiausios salotos su prinokusiais pomidorais, alyvuogių aliejumi ir šviežiu sūriu čia tampa kulinarijos šedevru. Maratėjoje susipina jūros ir kalnų skoniai – aštrios vietinės dešrelės čia dažnai patiekiamos su šviežiai sugauta žuvimi, kuri kepama ant grotelių su rozmarinais ir citrina.
Sicilijoje, San Vito Lo Capo miestelyje netoli Čingaro rezervato, rugsėjį netgi vyksta tarptautinis kuskuso festivalis. Čia arabiška kultūra susimaišo su itališkomis tradicijomis, todėl garsiausias vietinis patiekalas yra Cous Cous alla Trapanese – kuskusas, patiekiamas su gausiu ir kvapniu jūros gėrybių bei žuvies troškiniu. Ragaudami šiuos regioninius šedevrus nedideliuose, iš kartos į kartą perduodamuose šeimos restoranuose, ne tik pamaloninsite savo gomurį, bet ir prisiliesite prie tikrosios, turistinių klišių nepaliestos Italijos širdies.
