Mūsų planeta yra pilna neįtikėtinų gamtos bei žmogaus sukurtų šedevrų, kurie gniaužia kvapą ir verčia susimąstyti apie žmonijos galimybių ribas, architektūrinį genialumą bei nepalaužiamą ryžtą. Nors senovės pasaulio stebuklų sąrašas buvo sudarytas dar antikos laikais ir jame dominavo Viduržemio jūros regiono statiniai, bėgant amžiams beveik visi originalieji paminklai buvo sunaikinti laiko, žemės drebėjimų, gaisrų ar karų. Iki šių dienų išliko tik vienintelis didingas objektas – Gizos piramidės Egipte. Suprasdama poreikį atnaujinti šį istorinį sąrašą ir atspindėti pasaulinį, o ne tik regioninį paveldą, viena Šveicarijos fondų organizacija inicijavo pasaulinį balsavimą. 2007 metais, po kelerius metus trukusios kampanijos, kurioje savo balsą atidavė daugiau nei šimtas milijonų žmonių iš įvairiausių planetos kampelių, buvo oficialiai paskelbtas naujasis sąrašas. Šie atrinkti monumentai ne tik liudija skirtingų epochų inžinerinę mintį, bet ir pasakoja unikalias, dažnai dramatiškas tautų, galingų imperijų ir prarastų kultūrų istorijas.
Nuo neįžengiamų atogrąžų džiunglių iki atšiaurių Andų kalnų viršūnių, nuo senovinių prekybos kelių karštose dykumose iki modernių ir gyvybingų didmiesčių šurmulio – kiekviena iš šių unikalių vietų siūlo visiškai skirtingą, tačiau vienodai praturtinančią kelionių patirtį. Planuojant savo gyvenimo išvykas, šių istorinių objektų įtraukimas į asmeninį maršrutą yra bene geriausias būdas tiesiogiai prisiliesti prie gyvosios pasaulio istorijos. Tai ne tik galimybė pasidaryti įspūdingų nuotraukų, bet ir proga praplėsti pasaulėžiūrą, pajausti senovės civilizacijų dvasią. Žemiau išsamiai ir detaliai aptarsime kiekvieną iš šių didingų monumentų, nagrinėdami jų atsiradimo istoriją, architektūrinius ypatumus bei paslaptis, kurios kasmet it magnetas traukia milijonus smalsių keliautojų iš viso pasaulio.
Didžioji kinų siena: inžinerijos stebuklas, vingiuojantis per tūkstantmečius
Niekas kitas taip neatspindi senovės Kinijos imperijos galios ir ambicijų, kaip Didžioji kinų siena. Tai nėra viena vientisa ir nenutrūkstanti linija, kaip dažnai klaidingai įsivaizduojama. Iš tikrųjų tai yra sudėtingas įvairių gynybinių sienų, sargybos bokštų, tvirtovių ir natūralių barjerų, tokių kaip kalnai ar upės, tinklas. Oficialūs matavimai rodo, kad visų sienos atkarpų, statytų skirtingų dinastijų metu, bendras ilgis siekia daugiau nei 21 tūkstantį kilometrų.
Sienos statybos prasidėjo dar VII amžiuje prieš mūsų erą, tačiau ta dalis, kuri geriausiai išsilaikė ir kurią dažniausiai matome atvirukuose, buvo pastatyta Mingų dinastijos valdymo metais (1368–1644 m.). Pagrindinis šio kolosalaus projekto tikslas buvo apsaugoti Kinijos imperiją nuo šiaurėje klajojančių ir nuolat puldinėjančių mongolų bei kitų klajoklių genčių. Sienos statybose dalyvavo milijonai žmonių – kariai, valstiečiai ir kaliniai, kurių daugelis paaukojo savo gyvybes dėl alinančio darbo sunkiomis sąlygomis. Šiandien lankytojams atviros kelios skirtingos sienos atkarpos. Mutianyu atkarpa garsėja nuostabiais gamtos peizažais ir yra mažiau perpildyta turistų, o Badaling yra pati populiariausia ir lengviausiai pasiekiama iš sostinės Pekino.
Petra: uolose iškaltas rožinis nabatėjų miestas
Giliai Jordanijos dykumų kanjonuose slypi Petra – vienas paslaptingiausių ir labiausiai užburiančių senovės miestų pasaulyje. Šį miestą maždaug IV amžiuje prieš mūsų erą įkūrė nabatėjai – klajoklių arabų gentis, kuri neįtikėtinu būdu sugebėjo atšiaurią dykumos aplinką paversti klestinčiu prekybos centru. Petra tapo svarbiausiu tašku karavanų maršrutuose, kuriais buvo gabenami smilkalai, šilkas ir prieskoniai tarp Arabijos, Egipto ir Viduržemio jūros regiono.
Tai, kas paverčia Petrą tikru stebuklu, yra jos architektūra. Miestas nėra tiesiog pastatytas; jis yra meistriškai iškaltas tiesiai į masyvias rausvo smiltainio uolas. Todėl Petra dažnai vadinama „Rožiniu miestu“. Kelionė į miestą prasideda per Siką (Siq) – siaurą, daugiau nei kilometro ilgio, vingiuotą tarpeklį, kurio pabaigoje netikėtai atsiveria žymiausias Petros monumentas – Al Chaznė (Iždas). Šio pastato fasadas stebina savo proporcijomis ir detalių tikslumu. Be Iždo, Petroje galima rasti šimtus uolose iškaltų kapaviečių, didžiulį romėniško stiliaus amfiteatrą bei aukštai kalnuose pasislėpusį Vienuolyną (Ad Deir), kurio pasiekimui tenka įveikti daugiau nei 800 uolose iškaltų laiptelių.
Romos Koliziejus: antikinės inžinerijos ir gladiatorių kovų arena
Italijos sostinės širdyje stūksantis Koliziejus, arba Flavianų amfiteatras, yra didžiausias kada nors pastatytas amfiteatras istorijoje ir vienas ryškiausių Romos imperijos galios simbolių. Jo statybos, inicijuotos imperatoriaus Vespaziano, prasidėjo 70 mūsų eros metais ir buvo baigtos vos per dešimtmetį, valdant jo sūnui imperatoriui Titui. Tai buvo neprilygstamas inžinerijos ir architektūros laimėjimas, kurio konstrukciniai principai naudojami net ir statant šiuolaikinius sporto stadionus.
Koliziejus galėjo sutalpinti nuo 50 iki 80 tūkstančių žiūrovų, kurie rinkdavosi stebėti kraują stingdančių reginių: gladiatorių kovų, egzotinių gyvūnų medžioklės, teismo nuosprendžių vykdymo ir net inscenizuotų jūrų mūšių, kuriems arena būdavo specialiai užtvindoma vandeniu. Po arenos grindimis slypėjo sudėtingas požeminių tunelių ir narvų tinklas, vadinamas hipogeumu. Nors per šimtmečius Koliziejus smarkiai nukentėjo nuo žemės drebėjimų bei akmenų vagysčių, jo išlikę griuvėsiai vis dar alsuoja didybe ir kasmet pritraukia milijonus lankytojų, norinčių pajusti senovės Romos dvasią.
Čičen Ica: majų astronomijos ir architektūros šedevras
Meksikoje, Jukatano pusiasalio džiunglėse, esanti Čičen Ica yra vienas didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių majų bei toltekų civilizacijų miestų. Šis miestas buvo svarbus religinis, politinis ir komercinis centras, klestėjęs nuo maždaug 600 iki 1200 mūsų eros metų. Čičen Icos architektūra puikiai atspindi ne tik to meto inžinerinius sugebėjimus, bet ir neįtikėtinai gilias majų žinias apie astronomiją bei matematiką.
Komplekso centrinis ir žymiausias objektas yra Kukulkano piramidė (dar žinoma kaip El Castillo). Tai įspūdinga laiptuota piramidė, skirta plunksnuočiajai gyvatei – dievui Kukulkanui. Ši piramidė yra tarsi didžiulis akmeninis kalendorius. Ji turi keturis fasadus su laiptais; kiekvienoje pusėje yra po 91 laiptelį, kurie kartu su viršutine platforma sudaro 365 – lygiai tiek, kiek dienų yra saulės metuose. Dar vienas neįtikėtinas reiškinys čia įvyksta per pavasario ir rudens lygiadienius: saulės šviesa ir šešėliai krinta taip, jog sukuria iliuziją, lyg per piramidės laiptus žemyn šliaužtų milžiniška gyvatė. Čičen Icoje taip pat galima pamatyti didžiausią Mesoamerikoje žaidimo su kamuoliu aikštę bei šventąjį senotą (natūralų šulinį), kuriame buvo atliekamos aukojimo apeigos.
Maču Pikču: prarastasis inkų miestas debesyse
Aukštai Peru Andų kalnuose, daugiau nei 2400 metrų aukštyje virš jūros lygio, stūkso Maču Pikču – vienas mistiškiausių pasaulio stebuklų. XV amžiuje, valdant inkų imperatoriui Pačakučiui, pastatytas miestas išliko nepaliestas ispanų konkistadorų vien dėl to, kad buvo neįtikėtinai gerai paslėptas atogrąžų miškų apsuptose viršukalnėse. Pasaulis apie šį prarastąjį miestą sužinojo tik 1911 metais, kai jį atrado amerikiečių tyrinėtojas Hiramas Binghamas.
Maču Pikču stebina tobula integracija į natūralų kraštovaizdį. Inkai buvo meistriški statytojai: miestą sudaro daugiau nei 200 pastatų, išdėstytų ant specialiai suformuotų žemės ūkio terasų, kurios apsaugojo kalno šlaitus nuo erozijos ir nuošliaužų. Pastatai sukonstruoti nenaudojant jokio rišamojo skiedinio – granito luitai taip tobulai nušlifuoti ir pritaikyti vienas prie kito, kad tarp jų neįmanoma įkišti net peilio ašmenų. Tai suteikė statiniams elastingumo ir leido atlaikyti dažnus žemės drebėjimus. Vaikštant po Maču Pikču, būtina pamatyti Intihuatana akmenį – ritualinį objektą, kuris veikė kaip saulės laikrodis ir kalendorius, rodantis tikslų saulėgrįžos laiką.
Tadžmahalas: amžinos meilės simbolis baltame marmure
Indijos mieste Agroje esantis Tadžmahalas yra, ko gero, pats poetiškiausias statinys pasaulyje. Tai ne rūmai, kaip daugelis mano, o mauzoliejus, kurį XVII amžiuje pastatė Mogolų imperatorius Šahdžahanas kaip amžinos meilės įrodymą savo mylimai žmonai Mumtaz Mahal, mirusiai gimdant jų keturioliktąjį vaiką. Statybos truko daugiau nei dvidešimt metų, o joms buvo pasitelkta virš 20 tūkstančių geriausių amatininkų, architektų ir kaligrafų iš visos Azijos.
Tadžmahalo architektūra yra tobulas islamo, persų, osmanų ir indų architektūros stilių derinys. Pagrindinis pastatas pastatytas iš akinančiai balto permatomo marmuro, atgabento iš Radžastano. Marmuras inkrustuotas tūkstančiais brangakmenių ir pusbrangių akmenų, sudarančių sudėtingus gėlių motyvus bei kaligrafinius Korano tekstus. Viena įspūdingiausių Tadžmahalo savybių yra jo gebėjimas keisti spalvą priklausomai nuo paros meto ir apšvietimo: ankstyvą rytą jis atrodo švelniai rausvas, dieną – akinančiai baltas, o šviečiant mėnulio pilnačiai įgauna paslaptingą auksinį atspalvį. Kompleksą supa griežtai simetriški sodai ir atspindžių baseinai, kurie tik dar labiau sustiprina šio meilės paminklo vizualinį efektą.
Kristaus Atpirkėjo statula: didingas Rio de Žaneiro sargas
Vienintelis stebuklas, pastatytas XX amžiuje, yra Kristaus Atpirkėjo statula, laiminanti Rio de Žaneiro miestą Brazilijoje. Ši 30 metrų aukščio Art Deco stiliaus statula (neįskaitant 8 metrų pjedestalo) su plačiai išskėstomis, 28 metrų plotį siekiančiomis rankomis, stovi ant 700 metrų aukščio Korkovado kalno viršūnės Tichukos nacionaliniame parke. Statula tapo ne tik krikščionybės, bet ir visos Brazilijos atvirumo, šilumos ir svetingumo simboliu.
Idėja pastatyti milžinišką religinį monumentą ant kalno sklandė dar XIX amžiuje, tačiau realūs darbai prasidėjo tik 1922 metais, siekiant paminėti Brazilijos nepriklausomybės šimtmetį. Statulą suprojektavo prancūzų skulptorius Paulis Landowskis, o inžinerinius darbus prižiūrėjo brazilas Heitoras da Silva Costa kartu su prancūzų inžinieriumi Albertu Caquot. Vidinė statulos konstrukcija pagaminta iš gelžbetonio, o išorė padengta tūkstančiais trikampių muilo akmens plokštelių. Muilo akmuo pasirinktas dėl savo patvarumo ir atsparumo atšiaurioms oro sąlygoms. Nepaisant nuolatinių žaibų smūgių į statulos viršūnę, ji išlieka didinga ir nepažeidžiama, siūlydama lankytojams pačius įspūdingiausius panoraminės Rio de Žaneiro miesto gamtos vaizdus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl Gizos piramidės neįtrauktos į naujųjų pasaulio stebuklų sąrašą?
Didžioji Gizos piramidė Egipte turėjo būti vertinama kartu su kitais kandidatais, tačiau Egipto vyriausybė išreiškė pasipiktinimą, teigdama, kad seniausiam ir vieninteliam išlikusiam antikos stebuklui nereikia varžytis jokiuose balsavimuose. Dėl šios priežasties Naujųjų septynių pasaulio stebuklų fondas suteikė Gizos piramidėms išskirtinį, garbės nario statusą – jos yra neatsiejama šio sąrašo dalis, nors ir nėra tarp tų septynių, už kuriuos buvo balsuojama.
Kuris iš naujųjų pasaulio stebuklų yra seniausias?
Iš balsavimo būdu išrinktų septynių stebuklų, seniausia yra Didžioji kinų siena. Nors jos statybos vyko keliais etapais ir garsiausios dalys statytos vėliau, pirmieji sienos fragmentai buvo pradėti statyti dar VII amžiuje prieš mūsų erą. Antroje vietoje pagal senumą yra Petros miestas, įkurtas maždaug IV amžiuje prieš mūsų erą.
Kiek kainuoja ir kiek laiko trunka aplankyti visus septynis stebuklus?
Laikas ir biudžetas labai priklauso nuo keliavimo stiliaus. Norint aplankyti visus objektus vienos nenutrūkstamos kelionės aplink pasaulį metu, reikėtų mažiausiai 3-4 savaičių, tačiau toks tempas būtų labai alinantis. Dauguma keliautojų šį tikslą įgyvendina per kelerius metus. Bendros išlaidos (skrydžiai, vizos, bilietai, apgyvendinimas) gali svyruoti nuo kelių tūkstančių iki dešimties ar daugiau tūkstančių eurų, priklausomai nuo pasirinkto komforto lygio.
Kurį stebuklą lengviausia pasiekti gyvenant Lietuvoje?
Vienareikšmiškai – Romos Koliziejų. Iš Lietuvos oro uostų (Vilniaus ar Kauno) vykdomi reguliarūs tiesioginiai ir nebrangūs skrydžiai į Romą. Pasiekus miestą, Koliziejus yra pačiame jo centre, todėl šį stebuklą galima lengvai aplankyti net ir per paprastą savaitgalio išvyką.
Praktiniai patarimai planuojant vizitus prie pasaulio stebuklų
Tolimos kelionės, reikalaujančios kirsti kelias laiko juostas, adaptuotis prie skirtingų klimato sąlygų ir kultūrų, reikalauja ypatingo pasiruošimo. Kad vizitas prie pasaulio stebuklų nenuviltų ir nepatirtumėte nereikalingo streso, būtina atkreipti dėmesį į kelis svarbius planavimo aspektus. Tinkamas pasiruošimas užtikrins, kad dėmesį galėsite skirti tik istorijai ir grožiui, o ne logistinių problemų sprendimui.
- Planuokite kelionę ne sezono metu: Visi šie objektai kasmet pritraukia milijonus turistų. Norėdami išvengti milžiniškų minios ir nepakeliamo karščio (ypač Petroje, Čičen Icoje ir Koliziejuje), rinkitės keliones pavasarį arba rudenį. Maču Pikču atveju būtina vengti liūčių sezono, kuris Peru trunka nuo gruodžio iki kovo.
- Bilietus įsigykite gerokai iš anksto: Tokios vietos kaip Maču Pikču ir Koliziejus turi griežtus kasdienio lankytojų skaičiaus apribojimus. Bilietai į šiuos objektus dažnai išparduodami prieš kelis mėnesius. Niekada nepalikite bilietų pirkimo paskutinei minutei, kad netektų stovėti kelių valandų eilėse ar apskritai likti už durų.
- Samdykite vietinius sertifikuotus gidus: Nors informacijos galima rasti internete ar knygose, geras vietinis gidas suteiks konteksto, papasakos legendų ir atkreips dėmesį į detales, kurių patys niekada nepastebėtumėte. Be to, taip finansiškai palaikysite vietos bendruomenes.
- Pasirūpinkite tinkama apranga ir avalyne: Vizitai prie pasaulio stebuklų dažniausiai reiškia tūkstančius nueitų žingsnių nelygiais paviršiais. Čičen Ica džiunglėse ir Petra dykumoje reikalaus apsaugos nuo saulės ir patogios avalynės. Vykstant į Maču Pikču prireiks sluoksniuotos aprangos, nes oras kalnuose keičiasi itin greitai. Tadžmahale ir kitose sakraliose vietose privaloma atsižvelgti į aprangos kodą – uždengti pečius ir kelius.
- Gerbkite kultūros paveldą: Šie objektai išliko per tūkstantmečius, todėl mūsų pareiga užtikrinti, kad jie išliktų ateities kartoms. Nelieskite trapių sienų, nešiukšlinkite, nesineškite akmenukų kaip suvenyrų ir laikykitės visų parkų taisyklių bei apribojimų.
Kiekvienas pasaulio stebuklas turi savo magijos, kurią sunku perteikti vien tik tekstu ar vaizdo įrašais. Geriausias būdas ją patirti – pačiam atsistoti priešais šiuos didingus žmogaus rankų kūrinius, įkvėpti tos pačios vietos oro ir leisti vaizduotei nukeliauti šimtmečiais atgal.
