Žmonijos noras pasiekti debesis ir palikti savo pėdsaką istorijoje gyvuoja jau tūkstantmečius. Nuo senovės piramidžių iki modernių plieno ir stiklo konstrukcijų – architektūros ribos nuolat plečiamos. Šiandien šis siekis geriausiai atsispindi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur stūkso inžinerijos stebuklas, kasmet pritraukiantis milijonus smalsuolių iš viso pasaulio. Tai ne tiesiog labai aukštas statinys, tai ištisas vertikalus miestas, kurio mastelis, prabanga ir techniniai sprendimai gniaužia kvapą. Pasaulio dėmesio centre atsidūręs dangoraižis tapo ne tik Dubajaus, bet ir visos planetos inovacijų bei ekonominės galios simboliu. Tačiau retas susimąsto, kiek išteklių, laiko ir pastangų pareikalavo šio milžino iškilimas, bei kokios paslaptys gaubia jo išskirtines vidaus erdves.
Architektūros stebuklas: kaip gimė šis milžinas?
Burdž Chalifa (Burj Khalifa) – tai vardas, kuris akimirksniu asocijuojasi su neprilygstamu aukščiu ir ambicijomis. Oficialiai atidarytas 2010 metais, šis pastatas stiebiasi į įspūdingą 828 metrų aukštį ir turi net 163 funkcionalius aukštus. Visas projektavimo ir statybų procesas prasidėjo dar 2004-aisiais, o jo įgyvendinimas buvo patikėtas garsiai tarptautinei architektų kompanijai ir pagrindiniam architektui Adrianui Smithui. Pastato dizainą įkvėpė vietinė dykumų gėlė – Hymenocallis (Voras lelija), kurios simetriška trijų žiedlapių struktūra buvo pritaikyta dangoraižio pagrindui. Šis unikalus vadinamosios Y formos dizainas užtikrino ne tik estetinį grožį, bet ir išskirtinį stabilumą atlaikant stiprius regiono vėjus bei užtikrino, kad kuo daugiau vidaus patalpų gautų natūralios dienos šviesos ir atvertų nuostabius vaizdus į Persijos įlanką.
Pagrindiniai statybų etapai ir inžineriniai iššūkiai
Statyti tokio masto objektą reiškė peržengti to meto inžinerijos ribas. Projekto vykdytojams teko spręsti problemas, su kuriomis dar niekas nebuvo susidūręs pasaulio statybų istorijoje.
- Pamatų įrengimas: Kad pastatas tvirtai stovėtų smėlingame ir porėtame Dubajaus grunte, prireikė net 192 masyvių betoninių polių. Kiekvienas jų yra 1,5 metro skersmens ir buvo įleistas į daugiau nei 50 metrų gylį. Požeminė konstrukcija remiasi ne tik į atramą, bet ir išnaudoja grunto trintį.
- Medžiagų logistika: Statyboms sunaudota per 330 tūkstančių kubinių metrų betono ir 39 tūkstančiai tonų plieno armatūros. Vien skysto betono užkėlimas į rekordinį aukštį reikalavo specialių, pasaulyje analogų neturinčių aukšto slėgio pompų. Betonas dažnai buvo pilamas naktį, sumaišytas su ledu, kad dėl didelio dienos karščio jis nesustingtų per greitai ir neprarastų savo tvirtumo.
- Vėjo apkrovos suvaldymas: Aerodinaminė pastato forma buvo sukurta taip, kad išsklaidytų vėjo sūkurius. Kuo aukščiau, tuo dangoraižis tampa siauresnis, nuolat keisdamas savo profilį, todėl vėjas negali sukurti pavojingo rezonanso, galinčio pakenkti pastato struktūrai.
Kiek iš tiesų kainavo aukščiausio pastato statybos?
Natūralu, kad tokio dydžio vizija reikalauja milžiniškų finansinių išteklių. Skaičiuojama, kad paties pastato statybos kainavo apie 1,5 milijardo JAV dolerių. Nors iš pirmo žvilgsnio ši suma atrodo astronominė ir netgi sunkiai suvokiama paprastam žmogui, daugelis nekilnojamojo turto bei ekonomikos ekspertų teigia, kad tai buvo itin racionali, giliai apgalvota ir greitai pasiteisinusi investicija.
Šis dangoraižis nebuvo statomas kaip pavienis objektas atokiame rajone – jis tapo didžiulio, naujo Dubajaus rajono centro (Downtown Dubai) plėtros ašimi. Viso šio prabangaus komplekso, apimančio didžiausią pasaulyje prekybos centrą „Dubai Mall“, dirbtinį ežerą su garsiaisiais šokančiais fontanais bei daugybę kitų gyvenamųjų ir komercinių pastatų, kaina viršijo 20 milijardų dolerių. Aukščiausias pasaulio pastatas šiame plane veikė kaip savotiškas magnetas, drastiškai pakėlęs aplinkinių nekilnojamojo turto objektų vertę ir prestižą. Todėl, vertinant platesniame ekonominiame kontekste, ši 1,5 milijardo dolerių investicija atsipirko per stebėtinai trumpą laiką dėl išaugusių turizmo srautų, komercinių erdvių nuomos kainų bei aplinkinių sklypų ir apartamentų vertės šuolio.
Kas slepiasi dangoraižio viduje?
Iš išorės šaltas stiklo ir aliuminio fasadas slepia tikrą prabangos, naujausių technologijų ir modernaus komforto oazę. Pastatas funkcionuoja kaip visiškai nepriklausomas ir pilnavertis vertikalus miestas, kuriame vienu metu gali gyventi, dirbti ir pramogauti iki 35 tūkstančių žmonių. Jo vidinė erdvė yra preciziškai suskirstyta į kelias skirtingas zonas, pritaikytas išskirtiniams vartotojų poreikiams.
Prabangus viešbutis ir privačios rezidencijos
Apatiniuose dangoraižio aukštuose įsikūręs dizainerio Giorgio Armani sukurtas Armani Hotel Dubai viešbutis. Tai vienas iš nedaugelio tokių viešbučių pasaulyje, kuriame kiekviena interjero detalė, nuo minimalistinių baldų dizaino, išskirtinių audinių iki unikalaus apšvietimo, buvo asmeniškai parinkta ir patvirtinta paties garsiojo italų mados kūrėjo. Viešbutis užima aukštus nuo pat pagrindo iki 39-ojo lygio ir siūlo svečiams neprilygstamą aptarnavimą, privačius SPA centrus, naktinius klubus bei aukščiausios klasės restoranus.
Virš viešbučio zonos išsidėstę itin prabangūs gyvenamieji apartamentai. Čia yra per 900 privačių butų, kuriuos įsigijo turtingiausi pasaulio verslininkai, pramogų pasaulio žvaigždės ir kiti elitinės visuomenės atstovai. Gyventojai gali naudotis išskirtiniais privačiais sporto klubais, vidaus ir lauko baseinais, bibliotekomis bei pramogų erdvėmis. Įdomu ir tai, kad visi šie butai, kai jie buvo pirmą kartą pasiūlyti rinkai, buvo išpirkti vos per kelias valandas nuo oficialios pardavimų pradžios.
Verslo centrai, restoranai ir apžvalgos aikštelės
Aukštesniuosiuose pastato aukštuose dominuoja komercinės patalpos – korporatyviniai apartamentai. Tai erdvės, skirtos stambiam verslui, tarptautinių įmonių vadovams ir atstovybėms, kurios nori turėti biurus vienu prestižiškiausių pasaulio adresų. Tačiau labiausiai eilinius lankytojus traukia atviros viešosios erdvės:
- Restoranas debesyse: 122-ajame aukšte įsikūręs garsusis restoranas siūlo ne tik aukščiausio lygio gurmaniškus patiekalus, bet ir neįkainojamą galimybę vakarieniauti tiesiogine prasme žvelgiant į debesų viršūnes. Tai aukščiausiai pasaulyje esantis restoranas.
- Apžvalgos aikštelės: Dangoraižyje įrengtos kelios turistams atviros apžvalgos aikštelės. Viena populiariausių yra išsidėsčiusi 124 ir 125 aukštuose, tačiau patys ištvermingiausi ir ieškantys išskirtinių potyrių gali kilti net į 148 aukštą, kur įrengta aukščiausia pasaulyje lauko apžvalgos terasa.
- Techniniai aukštai: Tai zonos, kurių paprasti lankytojai nemato. Kas maždaug 30 aukštų yra įrengtos specialios techninės sekcijos. Jose nepaliaujamai veikia galingi vandens siurbliai, elektros pastotės, ventiliatoriai bei sudėtingos oro kondicionavimo sistemos, užtikrinančios sklandų viso gigantiško pastato darbą.
Nematoma inžinerijos pusė ir ekstremalūs sprendimai
Kad tokio dydžio ir masto pastatas galėtų normaliai bei saugiai funkcionuoti, buvo būtina įdiegti pačias pažangiausias pasaulio technologijas. Pavyzdžiui, pastato vėsinimo sistema yra ypač sudėtinga dėl milžiniško natūralaus karščio ir drėgmės Dubajaus regione. Šaldymo sistemos kasdien pagamina tiek šalčio, kiek jo skleistų net 10 tūkstančių tonų tirpstančio ledo. Vykstant intensyviam oro kondicionavimui, susidaro didžiulis kiekis kondensato. Užuot tiesiog pašalinę šį vandenį, inžinieriai suprojektavo išmanią ekologinę sistemą, kuri surenka šį drėgmės perteklių ir panaudoja jį aplinkiniams parkams, sodams bei želdiniams drėkinti – per metus taip tvariai surenkama ir panaudojama per 50 milijonų litrų vandens.
Pastato liftai taip pat verti atskiro inžinerinio paminėjimo. Čia yra įrengti net 57 greitaeigiai liftai ir 8 eskalatoriai. Pagrindiniai liftai, keliantys lankytojus tiesiai į apžvalgos aikšteles, juda įspūdingu 10 metrų per sekundę greičiu. Tai vieni greičiausių pasaulio liftų, todėl kelionė į daugiau nei pusės kilometro aukštį, nuo pat pirmo aukšto, trunka vos apie vieną minutę. Be to, pastate veikia specialūs padidinto saugumo evakuaciniai liftai, kurie, kilus gaisrui ar atsiradus kitokiam pavojui, užtikrintų greitą ir efektyvų tūkstančių žmonių išvedimą į saugią zoną.
Dažniausiai užduodami klausimai
Šis ikoniškas architektūros kūrinys nuolat kelia visuomenės susidomėjimą, todėl surinkome ir išsamiai atsakėme į pačius populiariausius klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda smalsuoliai, turistai bei architektūros entuziastai.
- Kiek laiko iš viso užtruko pastatyti šį milžiną? Paruošiamieji darbai ir statybos prasidėjo 2004 metų sausį ir iš esmės baigėsi 2009 metų pabaigoje. Iškilmingas ir oficialus pastato atidarymas įvyko 2010 metų sausio 4 dieną. Iš viso projektui prireikė beveik šešerių metų intensyvaus, dažnai ir visą parą trunkančio darbo, kuriame dalyvavo per 12 tūkstančių darbininkų.
- Ar jaučiasi pastato siūbavimas viršutiniuose aukštuose? Taip, kaip ir visi superaukšti dangoraižiai, šis pastatas yra specialiai suprojektuotas šiek tiek siūbuoti pučiant stipriam vėjui, siekiant išvengti konstrukcinių lūžių. Pačioje viršūnėje siūbavimas gali siekti net iki 1,5 metro į abi puses, tačiau dėl labai lėtų, amortizuotų judesių žmogaus vestibiuliarinis aparatas to beveik nejaučia.
- Kas ir kaip plauna dangoraižio langus? Fasadą dengia daugiau nei 24 tūkstančiai blizgių stiklo plokščių. Visiškas pastato langų nuplovimas užtrunka apie 3–4 mėnesius. Šiam tikslui naudojamos specialios bėgiais judančios platformos, kurios lėtai leidžiasi pastato išore, o šį pavojingą ir sudėtingą darbą atlieka drąsūs aukštalipiai profesionalai.
- Kokia temperatūra pastato viršūnėje lyginant su apačia? Dėl didžiulio, beveik kilometro aukščio pastato viršūnėje temperatūra gali būti net 6–8 laipsniais pagal Celsijų žemesnė nei lauke ties pastato pagrindu.
- Ar galima užlipti į pačią pastato viršūnę, kurioje yra antena? Plačiajai visuomenei ir turistams priėjimas yra griežtai ribojamas tik iki komercinių apžvalgos aikštelių. Pati smailė ir antena, kurios viduje yra ilgos ir stačios techninės kopėčios, yra pasiekiama tik specialiai apmokytam aptarnaujančiam personalui.
Ką šis dangoraižis reiškia ateities architektūrai?
Kiekvienas toks unikalus projektas yra ne tik konkrečios šalies ar miesto pasididžiavimo objektas, bet ir milžiniškas, globalus inžinerinis eksperimentas, kurio rezultatais vėliau naudojasi visa pasaulio statybų pramonė. Šio dangoraižio iškilimas praktiškai įrodė, kad žmogaus galimybės dirbti su ekstremaliais aukščiais, sudėtingomis grunto sąlygomis ir didžiulėmis vėjo apkrovomis yra kur kas didesnės, nei statybininkai ir teoretikai manė anksčiau. Tai atvėrė plačias duris visiškai naujos kartos mega-projektams, kurie dabar su dar didesniu pasitikėjimu planuojami ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Azijoje bei Šiaurės Amerikoje.
Daugelis inžinerinių atradimų, tokių kaip ypatingai stipraus betono mišinių sukūrimas, novatoriškos ir ekologiškos vandens perdirbimo sistemos bei išmanūs aerodinaminiai fasadai, šiandien po truputį tampa kokybės standartu statant naujus, tvarius dangoraižius visame pasaulyje. Vertikalus miesto modelis, sėkmingai apjungiantis gyvenamąsias, komercines ir pramogų erdves po vienu bendru stogu, yra laikomas vienu efektyviausių sprendimų augant pasaulinei urbanizacijai ir drastiškai trūkstant laisvos žemės perpildytuose megapoliuose.
Nors šiuo metu ne kartą pasigirsta viešų kalbų apie naujus ir dar ambicingesnius projektus, kurie siekia peržengti net vieno kilometro aukščio ribą, esamas rekordininkas išlieka nepralenkiamas lyderis. Jis išdidžiai stovi kaip paminklas žmogaus drąsai vizualizuoti tai, kas atrodo neįmanoma, ir inžineriniam genialumui tai paversti realybe. Kiekvieną vakarą, kai tūkstančiai modernių LED lempučių apšviečia milžinišką fasadą ir surengiamas įspūdingas šviesų šou, šis pastatas visiems stebėtojams primena labai svarbią žinutę – žmogaus galimybių ribos egzistuoja tik tol, kol atsiranda kas nors, pasiryžęs jas peržengti.
